EPA nuotrauka

Baigęs beveik dvi paras trukusį vizitą Mozambike, popiežius Pranciškus penktadienio popietę atskrido į antrąją šios kelionės metu lankomą šalį – Madagaskarą. 

Šeštadienį vizitą Madagaskare popiežius Pranciškus pradėjo apsilankymu prezidentūroje ir susitikimu su šalies vadovu Andry Rajoelina. Prezidentūros sodelyje Šventasis Tėvas pasodino baobabo medelį. Prezidentūros teritorijoje surengtas Šventojo Tėvo susitikimas su valdžios, pilietinės visuomenės ir diplomatinio korpuso atstovais. Jo klausėsi ir kitų krikščioniškų konfesijų bei kitų religijų atstovai.

EPA nuotrauka

Popiežius kalbėjo apie tai, jog politikos funkcija yra tarnauti ir saugoti savo bendrapiliečius, kurti oraus ir teisingo vystymosi sąlygas.

„Šioje perspektyvoje jus drąsinu ryžtingai ir tvirtai kovoti prieš visas korupcijos ir spekuliacijos formas, kurios didina socialinę nelygybę, mažinti bedarbystę ir atskirtį, kurios visada gimdo nežmoniško skurdo sąlygas“, – kalbėjo popiežius, pridurdamas, jog tikra pagalba nėra vien pašalpa, tačiau pagalba asmenims patiems tapti pajėgiais kurti savo ateitį.

EPA nuotrauka

Šeštadienį priešpiet sostinės Antananaryvo basųjų karmeličių vienuolyne popiežius susitiko su kontempliatyvaus gyvenimo vienuolijoms priklausančiomis seserimis iš viso Madagaskaro. Susitikime dalyvavo apie šimtą vienuolių ir septynios dešimtys jaunų merginų, besirengiančių duoti įžadus.

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

„Žinau, kad jūs visos pašventėte savo gyvenimą Viešpačiui, trokšdamos su meile jam tarnauti, sekti jo šventumu ir tobulumu. Atsiminkite, kad į tobulą meilę veda maži žingsneliai, nuolatinė kantrybė. Tačiau kartu reikalingas aiškus suvokimas, kas yra tikslas, į kurį keliaujame. Kiekviena iš jūsų, sakė popiežius, laimėjote savo asmeninę kovą apsiręsdama stoti į kontempliatyvaus gyvenimo vienuolyną. Žengimas pro vienuolyno vartus jums buvo tarsi pergalė prieš pasaulį ir jo dvasią, prieš velnią. Tačiau žinokite, kad tuo laimėjimu kova nesibaigia. Velnias gali ateiti prisidengęs gražiomis manieromis, gali labai mandagiai pasibelsti į vienuolyno duris, gali ateiti užsidėjęs kaukę, netgi dvasios tėvo kaukę. Jei įtariate, kad kažkas negero dedasi jumyse ir aplink jus, drąsiai sakykite, pasikalbėkite su kitomis seserimis, su vyresniąja. Sakykite, kas jums kelia nerimą, dėl ko abejojate. Negana pasikliauti vienuolyno sienomis ir klauzūros grotomis. Neapgins net ir šimtas grotų. Sielos ir gerų darbų tyrumui ginti patikimiausias ginklas yra malda“, – vienuolėms sakė Pranciškus.

EPA nuotrauka

Šeštadienio popietę Šventasis Tėvas apsilankė Antananaryvo katalikų katedroje ir susitiko su krašto vyskupais.

„Esame sėjėjai ir kas sėja – viliasi. Jis pasitelkia savo jėgas ir įsipareigoja, bet tuo pat metu žino, jog daug veiksnių lemia, kad sėkla išdygtų, užaugtų, užmegztų vaisius ir, galiausiai, subrandintų daug grūdų. Nors pavargęs ir susirūpinęs, sėjėjas nenuleidžia rankų, nepasiduoda ir nepadega savo lauko, jei kažkas nesiseka. Jis moka laukti, pasitiki, ištveria nepavykusios sėjos nusivylimą, tačiau niekada nenustoja mylėti jam patikėto lauko. Jis nepabėga ir nepalieka jo kitam, nors ir jaučia tokią pagundą“, – sakė Pranciškus.

Pasak jo, religija neapsiriboja privačiu lauku arba sielų rengimu dangui, nes Viešpats trokšta savo vaikams laimės jau čia, žemėje. Jis viską sukūrė, kad visi galėtų tuo naudotis. Todėl krikščioniškas atsivertimas neaplenkia socialinės tvarkos ir bendrojo gėrio. Negalima reikalauti, kad religija apsiribotų asmens vidujumu, be jokio poveikio visuomenės gyvenimui. Ganytojai negali likti abejingi brolių troškimui, nepriklausomai nuo religinių įsitikinimų, gyventi oriai, solidariai, stabiliai.

Tačiau taip pat reikia įžvalgos kaip tą daryti, o tai nėra lengva. Šia prasme brandus abipusis ir nepriklausomas Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimas yra nuolatinis iššūkis, nes susiliejimo rizika visada arti. Galima prarasti Evangelijos raugą.

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

Popiežiaus vizito Madagaskare šeštadienio programą užbaigė susitikimas su jaunimu. Kaip ir kitais kartais, popiežius išklausė kelių jaunulių liudijimų ir juose paliestas problemas komentavo jaunimui sakytoje kalboje.

Viešpats mus myli tokius, kokie esame, sakė Pranciškus. Jis mato mūsų netobulumą, klaidas ir nuodėmes, tačiau vis tiek į mus kreipiasi, kiekvieną vadiną vardu. Iš asmeninės patirties žinome, kaip lengva nuklysti nuo kelio, kuriuo Viešpats mus pašaukė eiti, kaip lengva susigundyti iliuzijomis, greitos ir didelių pastangų nekainuojančios sėkmės pažadais. Jei mes nusigręžiame nuo Viešpaties, jis mūsų nepalieka, bet mums sako: „Ne tuo keliu eini“. Viešpats gyvena su mumis ir nori, kad ir mes su juo gyventume. Viešpats mus kiekvieną vadina vardu ir kviečia: „Sek paskui mane!“ Jis nenori, kad mes vaikytumės paikas iliuzijas, bet nori, kad būtume pasaulyje jo mokiniai ir misionieriai. Jūs, jaunime, esate Madagaskaro ir Bažnyčios ateitis. Viešpats jumis pasitiki ir prašo, kad ir jūs juos pasitikėtumėte. Viešpats jus prašo, kad kartu su juo rašytumėte gražiausius savo gyvenimo istorijos puslapius.

Viešpats nenori, kad jūs būtumėte vieniši nuotykių ieškotojai, tęsė Pranciškus. Viešpats jums suteikia misiją, tačiau nesiunčia jūsų vienų. Susitikimas su Viešpačiu yra esminis kiekvieno žmogaus gyvenimo įvykis, tačiau susitikimo džiaugsmu reikia gyventi ne vienišiems, bet bendruomenėje.

Jei gyvename kaip šeima, tuomet savaime atrandame, jog turime Motiną, sakė popiežius ir prisipažino, kad jis negali atsižavėti Marijos – jaunos mergaitės – Dievui tartu „taip“. Ji neatsakė angelui: „Galbūt, pagyvensime – pamatysime“, bet drąsiai tarė: „Tebūna man, kaip tu pasakei“. Taip į Dievo siūlymą atsiliepia žmogus, kuris nebijo rizikos, kuris drąsiai eina pirmyn, žinodamas, kad neša su savimi pasaulio viltį.