Alton Darius Sollers/Unsplash.com nuotr.

Šeštadienį Jėzus nuėjo į sinagogą ir mokė. Ten buvo žmogus, kurio dešinė ranka buvo padžiuvusi. 
    Rašto aiškintojai ir fariziejai stebėjo, ar jis gydys šeštadienį, kad rastų kuo jį kaltinti. 
    Bet jis išskaitė jų mintis ir tarė vyrui su padžiuvusia ranka: „Kelkis ir stok į vidurį“. Tasai atsistojo. 
    Tuomet Jėzus paklausė juos: „Aš klausiu jus, ar šeštadienį leistina gera daryti, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar žudyti?“ 
    Ir apžvelgęs visus aplinkui, jis tarė tam žmogui: „Ištiesk savo ranką!“ Tas ištiesė, ir ranka atgijo. 
    O jie baisiai įniršo ir tarėsi, ką Jėzui padaryti.

Kol 1, 24 – 2, 3: Aš tapau Bažnyčios tarnas, kad jums pilnai atskleisčiau paslaptį, kuri buvo paslėpta amžiams

Ps 62, 6–7. 9. P.: Iš Dievo palaima visa, iš jo ir didybė.


Komentaro autorė s. Danguolė Gervytė RA

Patarlė sako: „Jeigu nori mušti, pagalį visada rasi.“ Taigi Rašto aiškintojai ir fariziejai ieško prie ko „prikibti“, ir štai neįgalus žmogus tampa įkaitu. Jėzus įsitraukia į šį žaidimą, bet ne tam, kad patvirtintų ar paneigtų fariziejų lūkesčius, o kad parodytų gailestingumą. Jis nepaneigia šabo. Jėzus nenori pasakyti: „Ką jūs, vyrai, juk taisyklės čia nieko nereiškia! Atsipalaiduokite!“ Pastatydamas į vidurį žmogų su padžiūvusia ranka, jis iškelia gailestingumą. Savo veiksmu atsako į savo paties klausimą „Ar per šabą leistina daryti gera? Ar leistina gelbėti gyvybę ar žudyti?“.

O mūsų sekmadienio centre yra kas? Daugumai praktikuojančių katalikų – šv. Mišių liturgija. O paskui? Žinoma, kad nesame fariziejai ir daug ką sau leidžiame, juk Lietuvoje laisvė – dirba visi prekybos centrai. Galima apsipirkti, sutvarkyti visus reikalus ir panašiai. Tik ar tai gyvybiškai svarbu? Jeigu einame duonos ir sviesto elgetai, ar perkame skanumynus ligoniui, ko gero, ir Jėzus taip darytų, bet jeigu einame į išpardavimų maratoną – gal tai nėra gyvybės gelbėjimo svarbumo reikalas.

O kur gyvybės ir mirties klausimai šiandien? Gyvybės ir mirties klausimas ne tik Santariškėse ar kitoje Respublikinėje ligoninėje, ar mažame slaugos skyriuje kur nors nutolusiame rajono centre. Gyvybės ir mirties klausiami yra mūsų tarpusavio santykiuose, kai galime turėti vienas kitam laiko, kai ryšiai, kaip ta padžiūvusi ranka, stebuklingai atgyja arba bent sustiprėja iki kito šabo.

Fariziejai bando Jėzų, nes ir patys neturi santykio su juo. O Jėzus pastato žmogų į rato vidurį ir nebijo jo. Žmogus Jėzui aukščiau negu taisyklės ar žinojimas, kad čia nori jį prigauti. Šis stebuklas yra „pamokslas“ apie pamatymą stokojančiojo. Kokią stoką galiu pamatyti šiandien? Net nelaukdamas šabo.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai