Jėzus Kristus su apaštalais. Bažnytinio paveldo muziejaus iliustraija

Tomis dienomis Jėzus užkopė į kalną melstis. Ten jis praleido visą naktį, melsdamasis Dievui. 
    Išaušus rytui, jis pasišaukė savo mokinius ir iš jų išsirinko dvylika, pavadindamas juos apaštalais: Simoną, kurį praminė Petru, jo brolį Andriejų, Jokūbą ir Joną, Pilypą ir Baltramiejų, Matą ir Tomą, Alfiejaus sūnų Jokūbą ir Simoną, vadinamą Uoliuoju, Jokūbo sūnų Judą ir Judą Iskarijotą, vėliau tapusį išdaviku. 
    Jis nužengė su jais nuo kalno ir apsistojo lygioje vietoje. Ten buvo gausus jo mokinių būrys ir didelė daugybė žmonių iš visos  Judėjos ir Jeruzalės, iš Tyro ir Sidono pajūrio, kurie susirinko jo pasiklausyti ir pasigydyti nuo savo ligų. Buvo pagydomi netyrųjų dvasių varginamieji. 
    Visa minia stengėsi jį paliesti, nes iš jo ėjo galia ir visus gydė.

Skaitiniai E1 (328)

Kol 2, 6–15: Dievas jus atgaivino kartu su Kristumi, dovanodamas visus nusikaltimus

Ps 145, 1–2. 8–9. 10–11. P.: Viešpats visiems yra geras.


Komentaro autorė s. Danguolė Gervytė RA

Šios dienos Evangelijoje dvi skirtingos „filmo dalys“: Pirmoje dalyje – Jėzaus malda ant kalno. Nieko nevyksta, tvyro kažkokia paslaptis, maža išorinio veiksmo. Paskui seka apaštalų paskyrimas ir ramūs stambiais planais apaštalų veidai kalno fone.

Antroje dalyje prasideda veiksmas. Mokiniams nesuspėjus nusileisti, juos užspaudžia minia. Daug kadrų iš nugaros, nes prieiti nebeįmanoma, daug detalių, kaip visi siekia paliesti drabužį. Baisūs apsėstųjų veidai ir dar įspūdingesnė nuostaba matant pagydytuosius.

Vasarą ir sekuliarėjančioje Bažnyčioje vis dar pasitaiko minių. Grūdasi žmonės atlaiduose prie altorių su stebuklingais paveikslais, prie šventų relikvijų ar krakmolinių saldainių šventoriuje. Gerai, kad dar grūdasi, kad minia stengiasi paliesti, nes mums reikia ne teorinio, o „pačiupinėjamo“ tikėjimo.

Šią savaitę tokia minią ir „pačiupinėjamą“ tikėjimą galima pamatyti Šiluvos atlaiduose. Buvimas toje minioje užkrečia, dalyvaudami mokomės tikėti, kaip ir melsdamiesi – melstis. Todėl labai svarbu liudyti apie patirtas malones, juk kartais pagydomas iškreiptas sielos veidas, išlaisvinamas asmuo. Tik ne visi tai pastebi, bet jeigu žinotų, stebėtųsi ne mažiau kaip Evangelijos stebuklų liudininkai. Galime tik įsivaizduoti, koks kiltų chaosas pamačius Jėzų Šiluvos minioje. O juk jis YRA ten, Eucharistijoje, bendruomenėje, mažutėlių tikėjime, kiekvieno ilgesyje.

Maldoje eikime jo link ir stenkimės paliesti, kad išgydytų nuo mūsų silpno tikėjimo. O paskui liudykime apie patirtas malones.

Bernardinai.lt