Paroda „Romantizmo amžius“. Džojos Barysaitės nuotrauka

Prieš metus sostinės Užupio rajone duris atvėrusiame Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ (škotų kilmės žodis „tartle“ reiškia sutrikimo jausmą, kai kas nors pasirodo matyta ar girdėta) jo steigėjas, kolekcininkas Rolandas Valiūnas suteikia galimybę visuomenei išvysti beveik 20 metų kauptą privačią kolekciją.

7 tūkst. lituanistinių eksponatų, iš jų – per tūkstantį tapybos darbų, beveik pusantro tūkstančio meninės ir istorinės grafikos darbų, kone 600 LDK ir Lenkijos žemėlapių, daugiau kaip 360 skulptūrų. Dar – per 2 tūkst. lituanistinių knygų ir kitų spaudinių, išleistų iki 1905-ųjų, lituanistinės medalistikos, sidabro kalybos ir kiti istoriniai artefaktai. Atveriant visuomenei visą šią grandiozinę kolekciją, R. Valiūno teigimu, norima grąžinti Lietuvos istoriją Lietuvai ir lietuviams. Beje, „Tartle“ kolekcijoje yra kūrinių, iki šiol neturėtų valstybinėse, municipalinėse ar kituose neprivačiuose rinkiniuose mūsų šalyje.

Visus metus (pasak centro direktorės Jurgitos Semenauskienės, dėl to, kad buvo justi poreikis) „Tartle“ kvietė visuomenę nedidelėmis grupėmis (10–15 asmenų) iš anksto užsiregistravus aplankyti parodą „Žvilgsnis į Lietuvos dailės istoriją nuo Užupio“, apžvelgiančią atskirus mūsų šalies dailės etapus. O dabar tęsiant tą pačią tradiciją, užsiregistravus į ekskursiją su gidu, nemokamai galima apžiūrėti naująją parodą „Romantizmo amžius“, dedikuotą XIX a. dailei.

Paroda „Romantizmo amžius“. Džojos Barysaitės nuotrauka
Paroda „Romantizmo amžius“. Džojos Barysaitės nuotrauka
Dailės istorikė, parodos „Romantizmo amžius“ kuratorė Rūta Janonienė. Irmanto Gelūno / BFL nuotrauka

Po sales pagal dailėtyrininkės Rūtos Janonienės scenarijų išeksponuota 112 kūrinių, visi jie – iš „Tartle“ kolekcijos, išskyrus du pasiskolintus, tarp jų – 30 tapybos, 57 grafikos darbai, 22 leidiniai, 2 skulptūros ir viena atminimo plaketė. Ši paroda išskirtinė ir tuo, kad pirmą kartą galima apžiūrėti iš privačios kolekcijos pristatomus leidinius, atspindinčius XIX a. pasaulėžiūrą ir ypatingą dailininko vaidmenį iliustruojant mokslinius bei grožinės literatūros tekstus.

„XIX a. mūsų istorijoje yra labai svarbus, dažnai jis mums atrodo atstumiantis, nes tai buvo okupacijos metai. Atrodo, kad ta istorija buvo ne mūsų, bet iš tiesų ji buvo labai gausi“, – parodos atidarymui skirtoje konferencijoje kalbėjo kolekcininkas R. Valiūnas.

Jis pažadėjo, kad šiemet „Tartle“ aktyviai bandys komunikuoti su mokyklomis siūlydamas joms čia rengti ekskursijas: „Esu įsitikinęs, kad valanda su gidu po parodą duos vaikams daugiau nei pusmetis mokykloje, nes galimybė pamatyti istoriją per meną suteikia visiškai kitą įtaigą“, – įsitikinęs centro steigėjas. 

Parodoje „Romantizmo amžius“ eksponuojamas menas puikiai atskleidžia šiam laikotarpiui būdingas pastangas išsaugoti istorinę atmintį, tradicijų puoselėjimą, primena pasipriešinimo kovų aktualumą, atspindi tautos herojų ir dvasios lyderių kultą. Čia galima apžiūrėti žymiausių tuo laikotarpiu Lietuvoje kūrusių menininkų – Ferdinando Ruščico, Pranciškaus Smuglevičiaus, Edvardo Mato Riomerio, Kazimiero Alchimavičiaus, Juozapo Oleškevičiaus, Alberto Žameto – kūrinius. Pristatomi ir iki šiol mažai žinomų autorių darbai. 

Parodoje pristatomi Lietuvos tapytojų, grafikų, skulptorių kūriniai, taip pat kai kurie lituanistinės temos užsienio dailininkų darbai. Ypač daug dėmesio skirta grafikai ir knygų iliustracijoms, parodančioms dailės ir literatūros ryšį, kai meno kūriniai pradėjo plisti per spaudą ir tapo pasiekiami įvairiems visuomenės sluoksniams. 

Paroda „Romantizmo amžius“. Džojos Barysaitės nuotrauka
Paroda „Romantizmo amžius“. Džojos Barysaitės nuotrauka
Paroda „Romantizmo amžius“. Džojos Barysaitės nuotrauka
Paroda „Romantizmo amžius“. Džojos Barysaitės nuotrauka

Parodą kuruojanti dailės istorikė R. Janonienė sakė, kad privačioje kolekcijoje sukauptas XIX a. meno rinkinys yra gana išsamus ir įvairus, romantizmo aspektą ji teigė pasirinkusi kaip vieną esminių XIX a. meno bruožų.

„Romantizmas, mano supratimu, yra tam tikra pasaulėjauta – ne stilius, nes meniniai stiliai gali keistis XIX a. bėgyje. Parodoje bandžiau atskleisti tam tikrus skirtingus romantizmo aspektus per kolekcijoje esančius kūrinius“, – spaudos konferencijoje sakė ji. 

Viena salė – vienas romantizmo epochos bruožas – toks parodos kuratorės sumanymas. Viena tokių ypatybių, dailėtyrininkės žodžiais – dėmesys Lietuvos mitologijai, pagoniškosios Lietuvos istorijai.

„Dauguma XIX a. išpopuliarintų mitų gyvuoja iki mūsų dienų. Kai kurie tuo laikotarpiu buvo paveldėti iš ankstesnių laikų, pavyzdžiui, lietuvių kilmės iš romėnų – Palemono – mitas. Kitas mitas – Perkūno. Jo atgaivinimas, mano supratimu, turėjo labai didelę įtaką ir mūsų laikų neopagoniškiesiems judėjimams, kurie iš tikrųjų ir remiasi į XIX a. romantizmą“, – teigė parodos kuratorė R. Janonienė. 

Kitas romantizmo bruožas – tautos dvasią geriausiai išreiškiančių herojų, karo didvyrių kultas. Viena parodos salė skirta Lietuvos ir Lenkijos poetui Adomui Mickevičiui, kurio asmenybė turėjo nepaprastai didelę įtaką pačiam romantizmo susiformavimui ir literatūroje, ir mene. Porą salių dedikuota XIX a. Lietuvos pasipriešinimo judėjimams ir jų didvyrių išaukštinimui – nuo Tado Kosciuškos iki Kražių bažnyčios gynėjų. Dar viena salė skirta Lietuvos gamtai, kraštovaizdžio ypatybėms atskleisti ir tautinio savitumo, paremto katalikiškąja ypatybe, kūrimui per peizažus, kraštovaizdžius. 

Didžiausioje salėje atskleidžiamas mokslo, meno ir literatūros ryšys, čia daugiausia remiamasi Lietuvos archeologijos pradininko Eustachijaus Tiškevičiaus įkurto Vilniaus senienų muziejaus pagrindu, eksponuojama nemažai litografijų iš Jono Kazimiero Vilčinskio išleisto Senienų muziejui skirto albumo.

Paroda „Romantizmo amžius“. Džojos Barysaitės nuotrauka
Paroda „Romantizmo amžius“. Džojos Barysaitės nuotrauka
Paroda „Romantizmo amžius“. Džojos Barysaitės nuotrauka
Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedros vedėjas dr. Helmutas Šabasevičius. Irmanto Gelūno / BFL nuotrauka

Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedros vedėjas dr. Helmutas Šabasevičius, dalyvavęs parodos atidarymo spaudos konferencijoje, džiaugėsi, kad tai puiki ekspozicija, atspindinti romantizmo laikotarpį Lietuvos dailėje.

„Ši paroda man, kaip dailėtyrininkui, kaip Vilniaus dailės akademijos dėstytojui, kelia didžiulį džiugesį, nes pirmą kartą šiose erdvėse buvo rodoma XX a. pirmosios, antrosios pusės dailė iš kolekcijos, o dabar mano mėgstamas XIX amžius čia iškyla visu savo grožiu ir su visomis savo paslaptimis, – mintimis dalijosi H. Šabasevičius. – Ši paroda gal dramatiškai nepakeičia to, ką žinojome apie romantizmą dailėje, kultūroje, bet sudaro mums progą pamatyti kūrinių, kurių nežinojome esant, taip pat vieną kitą menininką pamatyti visiškai kitaip. Čia tikrai yra tokių darbų, kuriuos matau pirmą kartą. Kai kurie kūriniai iš „Tartle“ kolekcijos jau buvo eksponuoti kitose parodose. Ir labai džiaugiuosi, kad jie vėl grįžta į kitą kontekstą ir Rūtos dėka suformuoja išsamų, konceptualų pasakojimą apie Lietuvos romantizmą pagal temas, kurios parodos erdvėje labai organiškai viena kitą papildo, viena iš kitos iškyla.“ 

H. Šabasevičius paminėjo, ką sau šioje parodoje atrado nauja: „Nedidelė Palemono graviūra, mažas kūrinys, bet labai vaizdžiai parodantis mūsų romantizmo mitologijos kūrybos ambiciją, kad turėtume žilą savo istoriją, susietume ją su šlovinga Romos imperija. Norėčiau padėkoti už Konstantino Kukevičiaus paveikslo iškėlimą į viešumą – nepaprastai įdomi asmenybė, jaunas miręs menininkas, kurį žinojome iš piešinių, litografijų Vilčinskio albume, o dabar pasitaikė unikali proga pamatyti jo tapybos darbą. Tai gyvas, tikslus, dokumentiškas, daug žadantį menininko stebėtojo talentą atskleidžiantis kūrinys.“

Išskirtinės parodos atidarymą savo apsilankymu pagerbė žymūs Lietuvos asmenys, tarp jų – Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana, profesorius Vytautas Landsbergis ir kiti.

Irmanto Gelūno / BFL nuotrauka
Irmanto Gelūno / BFL nuotrauka
Irmanto Gelūno / BFL nuotrauka
Irmanto Gelūno / BFL nuotrauka