Astrida Lindgren (1907-2002).

EPA nuotrauka

Visų laikų mylimiausia vaikų rašytoja Astrid Lindgren galėtų pasigirti ne tik unikaliais ir žaismingais personažais, bet ir ne mažiau spalvingu savo pačios gyvenimu. Nuostabi vaikystė, sunkus paauglystės tarpsnis ir nesibaigiantis maištas – ne viską griaunantis, tačiau kviečiantis į pasaulį pažvelgti kitomis akimis. Kviečiame sužinoti 10 įdomių faktų apie rašytoją ir jos visą pasaulį sužavėjusius personažus.

10. Nukirpti plaukai

Astrid buvo pirmoji moteris savo miestelyje, nusirėžusi ilgus plaukus. Šiandien tai neatrodo labai didelė provokacija, tačiau anuomet paskatino be galo daug apkalbų. Kaip pasakoja pati rašytoja, miestelyje tai buvo tokia naujovė, kad žmonės sustodavo ir prašydavo jos pakelti skrybėlę, kad galėtų geriau apžiūrėti šukuoseną. Na, o su tokiais plaukais grįžusi namo būsima rašytoja ne ką mažiau nustebino ir namiškius – pastarieji ilgai nežinojo, ką pasakyti, ir tiesiog nejaukiai tylėjo.

Astridlindgren.com nuotrauka

9. Sunki paauglystė ir nėštumas

Nors rašytojos vaikystės galėtų pavydėti kiekvienas vaikas – ji kasdien nevaržomai žaidė ir svajojo su savo broliu bei seserimis, paauglystė Astrid buvo kur kas sunkesnė. Kaip sako autorė, vieną dieną ji tiesiog suvokė, kad nebegali daugiau žaisti ir nuo tada tapo maištinga mergina. Būdama aštuoniolikos, rašytoja pastojo, šokiruodama konservatyvią gimtojo miestelio bendruomenę. Astrid ilgai slėpė savo nėštumą, bet, galop, buvo priversta išvykti į Stokholmą. Rašytoja pagimdė sūnų Larsą, tačiau paliko jį augti globėjų šeimoje. Nors Astrid sūnų lankė kiek tik išgalėdama, jai ši istorija buvo be galo skausminga.

8. Motinystė

Rašytojos vaikai ne kartą patvirtino, kad Astrid nebuvo tipinė motina. Kitaip nei daugelis to meto mamų, Astrid nebijojo pati elgtis kaip vaikas – kartu su sūnumi ir dukra laipiojo po medžius ir įsitraukdavo į įvairiausius žaidimus. Astrid nebuvo viena tų motinų, kurios sėdi ant suoliuko ir žiūri į savo žaidžiančias atžalas. Ji norėjo žaisti pati ir tuo mėgaudavosi tiek pat, kiek ir jos mažyliai.

„Pepė Ilgakojinė“ – vienas vaikų mylimiausių rašytojos sukurtų personažų.

EPA nuotrauka

7. „Pepė Ilgakojinė“

„Pepės Ilgakojinės“ idėja iš tiesų priklauso visai ne Astrid, bet jos dukrai Karin. Vieną dieną sunkiai susirgusi ir lovoje priversta gulėti mergaitė paprašė mamos papasakoti istoriją apie išgalvotą veikėją. Rašytoja, nieko nelaukusi, tai ir padarė. O paskui, praėjus nemažai laiko, šį istorijų rinkinį surašė savo dukrai kaip dovaną. Tuo pačiu jo kopiją nusiuntė ir į vieną leidyklą… tikriausiai nereikia pasakoti, kuo tai baigėsi!

6. Knygų personažai

Dažnai knygų personažų idėjos ir istorijos gimdavo visai netikėtai arba pasitelkus vaikystės prisiminimus. Pavyzdžiui, neklaužada Emilis iš Lionebergos buvo autorės išsigelbėjimas, prižiūrint savo trejų metų anūką. Jam pratrūkus nenumaldomai verkti ir rėkti, Astrid lyg niekur nieko paklausė, ar jis nenorėtų išgirsti istorijos apie Emilį. O štai Padaužų kaimo vaikai buvo įkvėpti jos tėčio kaime nutikusių įvykių.

EPA nuotrauka

5. Nuomonės formuotoja

Astrida buvo ne tik viena žymiausių Švedijos rašytojų, bet ir įtakinga visuomenės veikėja. Rašytoja aktyviai kovojo prieš bet kokį smurtą prieš vaikus, pasisakė už ekologinių problemų sprendimą, o vienas gyvūnų apsaugos įstatymų netgi buvo pavadintas Astrid vardu. Iki pat senatvės rašytoja publikavo įvairius straipsnius ir nevengė išsakyti savo nuomonės visuomenei svarbiomis temomis.

4. Neieškojo žodžio kišenėje

Astrid pasižymėjo ne tik rašytojos talentu, bet ir aštriu liežuviu. „Sunkus lyg alaus butelis. Labai didžiuojuosi“, – šiais žodžiais Astrid atsiėmė Švedijos akademijos apdovanojimą. Kita žymi istorija įvyko su Boris Pankinu, sovietų ambasadoriumi Stokholme. Kadangi Karlsonas buvo itin populiarus jo šalyje, jis prasitarė autorei, kad dvi knygos, kurias turi kiekviena rusų šeima – tai biblija ir „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“. Neieškodama žodžių kišenėje, Astrid atšovė: „Nežinojau, kad Sovietų Sąjungoje biblija yra tokia populiari“.

Astrid Lindgren vardo vaikų ligoninėje Solnoje, Švedijoje.

EPA nuotrauka

3. Rašytojos senatvė ir mirtis

Nors su laiku rašytojos klausa ir regėjimas pradėjo ženkliai blogėti, kone iki pat paskutinių savo gyvenimo dienų ji atsakinėjo į skaitytojų laiškus ir rūpinosi aplinkosaugos problemomis. Visgi, kaip pasakoja autorė, telefonu kalbėdama su savo seserimis, ji dažnai pokalbį pradėdavo žodžiais „Mirtis, mirtis, mirtis“ – tai buvo savotiškas priminimas, jog mirtis neišvengiama, ir tuo pačiu – būdas pasijuokti iš situacijos sentimentalumo. Astrid pasaulį paliko (ir kas žino, į kurį iš savo įsivaizduojamų pasaulių iškeliavo) 2002 metais. Ją palydėjo tūkstančiai žmonių, o laidotuvėse apsilankė ir karališkoji šeima. Na, o procesijoje kartu žingsniavo ir baltas žirgas – taip buvo paženklinta autorės kūryba, jos unikalumas ir viso Astrid Lindgren gyvenimo žaismingumas.

Rašytojos laidotuvių procesija Stokholmo gatvėmis. 94 sulaukusi A. Lindgren mirė miegodama.

EPA nuotrauka

2. Stulbinami pasiekimai

Astrida iš viso parašė 34 knygas, kurių didžioji dauguma sulaukė nepaprasto skaitytojų pripažinimo. Rašytojos kūriniai išversti net į 107 kalbas! Ji pelnė kelias dešimtis apdovanojimų, tarp kurių – ir žymusis Hanso Christiano Anderseno medalis, dažnai vadinamas vaikų literatūros Nobelio premija. Beje, rašytojos garbei pavadintas asteroidas, o jos atvaizdas puošia 20 Švedijos kronų banknotą. Skaičiuojama, kad pasaulyje buvo parduota apie 165 milijonai autorės knygų kopijų.

Astrid Lindgren rašomasis stalas memorialiniame muziejuje Stokholme, Švedijoje.

EPA nuotrauka

1. Kur susitikti su Astrid galima šiandien?

Žinoma, teisingiausias atsakymas būtų – knygose! Tačiau yra ir dar kelios vietos, kurios saugo rašytojos atminimą. Pavyzdžiui, „Astrid Lindgren pasaulis“ Švedijoje, laikomas viena populiariausių šalies atrakcijų – jame galima susitikti su knygų personažais, pažiūrėti filmų, pasiklausyti muzikos. O nuo 2015 metų galima aplankyti ir rašytojos namus Stokholme.