Toa Heftiba/Unsplash nuotrauka

Kalbėdama apie socialinį verslą, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Vadybos katedros vedėja prof. dr. ILONA SKAČKAUSKIENĖ pataria apsišarvuoti kantrybe. Kad toks verslo modelis sėkmingai gyvuotų, reikia ne tik palaikančio valstybinių institucijų požiūrio ir veiksmų, bet ir visuomenės sąmoningumo. Lietuvoje kol kas trūksta ir vieno, ir kito. Tačiau auga nauja karta, kuriai verslas, kuriantis vertę ne tik siauram akcininkų ratui, bet ir platesnei visuomenei, yra natūralus sąmoningas pasirinkimas.

Kas lėmė, kad susiformavo ir ėmė sklisti toks verslo modelis?

Išskirti vieną priežastį būtų sunku. Socialinio verslo atsiradimas siejamas su darnios plėtros procesais ir netgi tuo, kad yra darnios plėtros procesų sąmoningas rezultatas. Būtent socialinis verslas sprendžia daugelį darnios plėtros tyrinėtojų ir šalininkų įvardytų problemų: ekonominių ir socialinių reikmių subalansavimo, gamtos išteklių tausojimo, neigiamų žmogaus veiklos padarinių mažinimo.

Viena iš priežasčių, paskatinusi socialinio verslo atsiradimą, yra globalėjantis pasaulis. Socialinis verslas yra tarsi atsakas į globalizacijos keliamus iššūkius: klimato kaitą, senkančius gamtinius išteklius, grėsmes, kylančias natūraliai aplinkai, socialinius iššūkius, tokius kaip netolygus gimstamumas, senėjimas, jaunimo nedarbas, maisto ir pajamų pasiskirstymo netolygumas. Kita priežastis – visuomenės sąmoningėjimas. Suvokus, kad verslas prisideda prie socialinių problemų atsiradimo, imta siekti, kad jis prisidėtų ir prie šių problemų sprendimo, o tam reikėjo naujų iniciatyvų, verslo modelių. Ne mažiau svarbus ir įmonių noras išsiskirti iš konkurentų, neatsilikti nuo vyraujančių tendencijų, užsitikrinti didesnį įmonės darbuotojų lojalumą – tai skatina ieškoti naujų priemonių. 2018 m. „Deloitte“ tendencijų tyrimo duomenys atskleidė, kad vis daugiau įmonių siekia tapti socialiniais verslais ir orientuojasi ir į pelną, ir į suinteresuotųjų šalių bei aplinkos gerovę.

Prof. dr. Ilona Skačkauskienė. Simo Bernoto nuotrauka

Kokios šalys yra socialinio verslo lyderės ir kaip bendrame kontekste atrodo Lietuva?

Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Nyderlandai, Švedija, JAV, įžvelgusios socialinio verslo svarbą, įtraukė jį skatinančias priemones į savo įgyvendinamas programas, sukūrė palankią aplinką jo plėtrai ir demonstruoja rezultatus, atskleidžiančius socialinio verslo potencialą. Europoje socialinė ekonomika sukuria apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto, šioje srityje dirba daugiau kaip 11 mln. darbuotojų (4,5 proc. dirbančių ES gyventojų).

Eurostato duomenimis, kas ketvirta kasmet įsteigiama nauja kompanija Europoje (o Prancūzijoje, Suomijoje ir Belgijoje – kas trečia) yra socialinio verslo įmonė. Europos Sąjungos valstybės narės, taip pat ir Lietuva, pasirinko socialinį verslą kaip vieną iš priemonių kovoti su skurdu, išsilavinimo galimybių stygiumi, nedarbu ir augančia socialine atskirtimi. Nepalanki teisinė, mokestinė aplinka, nepakankamas institucinis pripažinimas, finansinės paramos stoka, taip pat mažas socialinio verslo žinomumas riboja Lietuvos socialinio verslo plėtrą. VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, 2018 m. pabaigoje Lietuvoje veikė beveik 90 socialinių verslų, o, pavyzdžiui, vien Plimute (Jungtinė Karalystė), turinčiame tik 260 tūkst. gyventojų, veikia 150 socialinio verslo įmonių.

Ko reikėtų, kad situacija Lietuvoje pasikeistų? Ar galėtume tapti antruoju Plimutu?

Plimuto pavyzdys įrodo, kad nuoseklus, kryptingas darbas, tinkamai parengta teisinė bazė duoda laukiamų rezultatų. Matyt, ir tam tikras visuomenės sąmoningumas lėmė, kad ši verslo forma Plimute tarpsta, o bendruomenė pagrįstai didžiuojasi ir visam pasauliui pristato savo sėkmės istoriją.

Teisinė, mokestinė aplinka turėtų skatinti rinktis socialinio verslo modelį. Lietuvoje kol kas to nėra, mums trūksta institucinio pripažinimo. Socialinio verslo idėjų turime, tik jos dažnai užgęsta, nesulaukusios valdžios ir visuomenės dėmesio. Manau, kad situacija pasikeistų, jei būtų daugiau viešumo, o mes sugebėtume į procesą aktyviau įtraukti daugiau žmonių, verslo ir institucijų atstovų. Atsakydama į klausimą, ar galime tapti antruoju Plimutu, manau, kad potencialo turime. Pastebėjau, kad jauni žmonės jau mąsto kitaip, mane žavi jų sąmoningumas. Jie nori ne tik daryti verslą, bet ir spręsti tam tikras problemas.

Nik MacMillan/Unsplash nuotrauka

Gal galite paminėti kelias Jums labiausiai patikusias socialinio verslo idėjas?

Vieną labiausiai cituojamų pavyzdžių įvardyčiau Muhammado Yunuso, Grameen Bank steigėjo ir socialinio verslo propaguotojo iš Bangladešo, apdovanoto Nobelio taikos premija, įgyvendintą projektą. Viena iš Grameen Bank patronuojamųjų įmonių yra telekomunikacines paslaugas teikianti bendrovė Grameenphone. 2018 m. Grameenphone gautas pelnas buvo paskirstytas taip: 44 proc. teko mokesčiams, 29 proc. išmokėti akcininkams, 20 proc. investuota į įmonės plėtrą. Toks pelno perskirstymas atspindi socialinio verslo modelio principus, kadangi dalis jo reinvestuojama siekiant dar didesnio socialinio poveikio, o dalis grąžinama investuotojams kompensuojant jų pradinį kapitalą, investuotą į įmonę.

Vykdydama veiklą, įmonė sprendžia ir socialines problemas. Grameenphone, siekdama savo pagrindinio tikslo – prieinamų telekomunikacijų paslaugų kiekvienam Bangladešo gyventojui, kiekviename kaime įdarbino moteris ir suteikė joms po mobilųjį telefoną, kurį bet kuris kaimo gyventojas gali išsinuomoti kelioms minutėms. Taip pašalinama pagrindinė kliūtis neturtingiems gyventojams naudotis mobiliuoju ryšiu, nes jiems nereikia pirkti brangaus telefono ir mokėti abonentinio mokesčio. Kartu yra sprendžiama ir dar viena didelė socialinė problema Bangladeše – moterų nedarbas.

Įdomių pavyzdžių turime ir Lietuvoje – „Socialinis taksi“. Tai yra unikali paslauga, padedanti užtikrinti judėjimo negalią turinčių žmonių kelionių organizavimą į ekonominio ir socialinio užimtumo vietas. Taip pat „LECH LECHA Design“. Tai naujos krypties prekinis ženklas, kuris pozityviai, linksmai ir spalvingai kalba apie rimtus dalykus. Pasitelkiant drabužių dizainą, visuomenė skatinama atkreipti dėmesį į žmogų: tiek skurdą, benamystę ir socialinę atskirtį kenčiantį, tiek sėkmingą – kuris neabejingas šioms problemoms.

Ką patartumėte galvojantiems apie socialinio verslo steigimą? Ko reikia sėkmei?

Geros idėjos ir tikėjimo ja, t. y. suvokimo, ką galima padaryti kitaip, geriau, kaip išspręsti problemą. Tai sukurtų sąlygas gyvuoti įmonei. Taip pat reikia žinių. Žinoma, galima klysti, mokytis iš savo klaidų, tačiau organizacijoje vykstančių procesų išmanymas, aplinkos veiksnių žinojimas, t. y. vadybos, ekonomikos žinių turėjimas, sutaupytų laiko, lėšų, o kelias į sėkmę būtų ne toks duobėtas. Na, ir palaikanti komanda visada būna didelė paskata žengti į priekį.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto informacija