Simon Rae/Unsplash.com nuotrauka

„Intravertiškiems vaikams susirasti draugų dažnai būna sudėtinga“, – rašo psichologė Molly Owens. Anot jos, intravertiški vaikai dažnai neranda vietos triukšmingose, veiksmo pilnose erdvėse, tokiose kaip, pavyzdžiui, žaidimų aikštelės. Jiems sunkiau pradėti pokalbį, tad dažnas mieliau renkasi mėgstamos knygos teikiamą saugumą.

Psichologė pastebi, kad tėvai, ypač jei patys yra ekstravertai, dažnai skatina ir net spaudžia savo vaikus kiek galima daugiau bendrauti, tarsi jų vaikų populiarumas atspindėtų jų asmenybes. Tačiau, jos požiūriu, spaudimo intravertiškam vaikui reikia mažiausiai. M. Owens siūlo keturis būdus, kaip iš tiesų padėti.

Joel Overbeck/Unsplash.com nuotrauka

Suraskite erdvę, kur vaikas galėtų žaisti mažoje grupėje

Surasti laiką ir vietą, kur vaikas galėtų pažaisti dviese ar mažoje grupelėje, yra puikus būdas padėti jam išmokti bendrauti, teigia psichologė. Ypač svarbi tėvų pagalba mažesniesiems – tėvai gali parinkti draugus, dažnumą ir vietą, kuri vaikui bus patogi ir kurioje jis jausis saugiai.

Susitelkusiems į save vaikams psichologė siūlo surengti žaidimų vakarėlį namie ir pabūti šalia vaiko, kai jis žaidžia su kitais, leisti pailsėti, jei bendravimo jam pasidarys pernelyg daug. Be to, intravertiškiems vaikams dažnai lengviau būna su jaunesniais už save nei bendraamžiais, nes su jais paprasčiau ir saugiau bendrauti.

Psichologė ragina priminti vaikams, kad artėja susitikimai su bendraamžiais. Paprastai intravertiškiems vaikams reikia laiko prisijaukinti mintį apie artėjantį įvykį.

Huguyes de Buyer Mimeure/Unsplash.com nuotrauka

Sužaiskite sudėtingas situacijas

Tėvams, kurių vaikai labai jaudinasi prieš susipažindami su naujais žmonėmis, psichologė siūlo susitikimus sužaisti. Galite apsimesti esąs kitu vaiku arba naudoti pliušinius žaislus, vaidinant nerimą keliančia aplinkybes. Vėliau paraginkite vaiką pritaikyti naujus įgūdžius žaidimų aikštelėje.

Psichologė įspėja, kad čia gali būti svarbūs ir labai maži žingsneliai – gali praeiti daug laiko, kol vaikas bus pasiruošęs įeiti į nepažįstamų suaugusiųjų pilną kambarį. Tad iššūkis gali būti ir labai nedidelis, pavyzdžiui, išmokti pasakyti „labas“.

Adria Creuhet Cano/unsplash.com nuotrauka

Suraskite vaikui užklasinės veiklos

Intravertiški suaugusieji paprastai draugus susiranda per bendrus interesus, rinkdamiesi bendravimo formas, kurios nesukelia perdegimo. Užklasinė veikla yra klasikinis būdas tai padaryti, nes susitelkus į mėgstamą veiklą, jaučiama mažiau spaudimo šnekėtis su menkai pažįstamais žmonėmis.

Toks būdas ieškoti kompanijos padeda ir vaikams. Psichologė teigia, kad būreliai ir kitokios užklasinės veiklos padeda ir tuo, kad pastovus dalyvavimas kelis kartus per savaitę per pakankamai ilgą laiką suteikia galimybę tinkamai „apšilti“ ir užmegzti draugystes.

Pixabay.com nuotrauka

Negalvokite apie skaičius

Tiek vaikai, tiek kai kurie suaugusieji yra linkę vertinti žmones pagal jų populiarumą. Toks požiūris intravertiškiems vaikams, kurie mieliau renkasi mažesnę kompaniją ar vienatvę, kartelę užkelia pernelyg aukštai. Molly Owens teigimu, tėvų užduotis yra paaiškinti vaikams, kad turėti daug draugų yra puiku, bet turėti keletą tikrai gerų draugų yra dar geriau. Kitaip tariant, viskas gerai, jei turi vieną artimą bičiulį, bet nesi visų kaimynų vaikų geriausias draugas.

Parengta pagal Truity.com