Lietuvos partizanas, politinis kalinys, Vyčio kryžiaus III laipsnio ordino kavalierius Juozas Jakavonis-Tigras, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, sąskrydžio organizatorė Nevyriausybinių organizacijų koordinacinės tarybos pirmininkė Angelė Jakavonytė (Tigro dukra), Lietuvos kariuomenės gynybos štabo Civilių ir karių bendradarbiavimo valdybos viršininkas pulkininkas Vytautas Reklaitis. Šiandien NOK Tarybai priklauso Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Nepriklausomybės gynėjų sąjunga, Atsargos karininkų sąjunga, Krašto apsaugos bičiulių klubas, Lietuvos atsargos karininkų sąjunga, Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjunga, Lietuvai pagražinti draugija, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacija, Lietuvos kariuomenės savanorių draugija, Vilniaus rokiškėnų klubas „Pragiedruliai“, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija, Atlanto Sutarties Lietuvos bendrija, Lietuvos Vytautų, Pasieniečių, Gervėčių klubai, asociacija „Vilniui ir tautai“, Vilniaus molėtiškių draugija, Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga, Vilniaus zarasiškių klubas „Ežerėnai“ ir kitos (iš viso šiandien 22) organizacijos. Kasčiūnai, 2019 m. Algimanto ir Mindaugo Černiauskų nuotrauka

Rugsėjo 14 d. Kasčiūnų kaime įvyko nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, sąskrydis, kuriame dalyvavo organizacijos koordinacinės tarybos nariai, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, kariuomenės atstovai.

Sąskrydyje buvo aptariama, kaip visuomenininkai galėtų prisidėti stiprinant Lietuvos gynybines pajėgas ir ką kiekvienos organizacijos narys (nariai) galėtų, turėtų daryti, jeigu kiltų grėsmė valstybei. O svarbiausia, ką daryti, kad ta grėsmė būtų kuo mažesnė. Kaip sakė krašto apsaugos ministras R. Karoblis – kariuomenės pajėgumai yra labai svarbu, bet svarbiausia žmonės, visuomenės atsparumas, nusiteikimas ginti kraštą. Apie pasiryžimą ir būdus priešintis konvencinės karinės invazijos atveju kalbėjo ir pulkininkas Vytautas Reklaitis. Visi tą dieną kalbėjusieji ragino remtis istorine patirtimi.

Sąskrydžio pradžia. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius Jonas Sakalauskas, operos solistai Agnė Sabulytė ir Liudas Mikalauskas gieda Lietuvos himną Kasčiūnų kaime. Solistams akomponavo pianistė Audronė Juozauskaitė. Šie nuostabūs artistai be jokio honoraro padovanojo turiningą, kupiną jausmų koncertą Juozui Jakavoniui-Tigrui, svečiams, dangui ir Merkiui. Kažkur ten, iš už debesies kraštelio, į visa tai su šypsena žiūrėjo ir Vytas Jakavonis-Sniegutis – partizanų poetas, Juozo kaimynas, senais laikais parašęs ir šias eilutes: „O Lietuva, ar tu galėtum didvyrių kapus nors vieną kartą tiksliai suskaičiuoti...“ Koncertavo ir folkloro ansamblis iš Vilniaus „Vilnelė“ (vadovė Laima Purlienė). Kai kurių dalykų nufotografuoti neįmanoma. Solistė Agnė Sabulytė, jos vyrui dainuojant, pritarė jam balsu ne į žiūrovus, o žiūrėdama į tekantį Merkį, filmuodama pušis ir seniausią Lietuvos upę, tekančią ta pačia vaga jau tūkstančius metų. Žiūrėdamas į tą vaizdą prisiminiau dar kelias Sniegučio eilutes: „Skubėk, Merky, kaip galima greičiau, dainų ir šūvių prisiklausęs, kad tėvas Nemunas kaip kūdikis pravirktų, kraujuotu vandeniu tavuoju nusiprausęs.“ Tą dieną Kasčiūnų kaime skambėjusios dainos ir žodžiai apkabino juos visus: žuvusiuosius už Lietuvą ir gyvenusiuosius su ašara akyse. „Lietuva, ką tu veiki...“ Iki širdies gelmių sujaudino Juozo Jakavonio-Tigro ir operos solisto Liudo Mikalausko kartu sudainuota daina „Tu esi Tėvynė man, miela Lietuva“. Liudas Mikalauskas šmaikštavo, kad kaip tikri lietuviai su Juozu Jakavoniu-Tigru susipažino 2018 m. JAV, Ročesteryje, kur jį stebino Juozo ištvermingumas, kai po koncertų, turiningų susitikimų maratono su bendruomenėmis, kai visi jau būdavo pavargę, Juozas su šypsena vis klausdavo: tai kur dar einam? Kaip tai įmanoma – nugyventi tokį sudėtingą, kupiną pavojų, kovų ir tremčių gyvenimą, ir išlikti tokiam stipriam – stebėdamasis gėrėjosi dainininkas. Kasčiūnai, 2019 m. Algimanto ir Mindaugo Černiauskų nuotrauka
Maldaknygė, priklausiusi kažkuriam iš keturių partizanų, žuvusių 1945 m. gruodžio 5 d. prie Mardasavo kaimo, ant Merkio kranto ar brendant Merkiu. Tada žuvo Lionginas Švalkus-Šernas), Tomas Kondrotas-Briedis, Adolfas Bilinskas-Jurginas, Martynas Navickas-Kardas. Po jų žūties buvo suplanuotas garsusis Merkinės puolimas. Juozas Jakavonis-Tigras šią maldaknygę nuėmė nuo ledo lyties Merkyje, kai ji iš mūšio lauko plaukė pro Kasčiūnų kaimą. Kaip sakė poetas Sniegutis: „Kažkas parašė: išmetė. Negerai parašė. Šiukšlę galima išmesti, o ne maldaknygę... Gal jie tuo metu meldėsi, kai brido, gal kulka iš rankų išmušė...“ Kasčiūnai, 2019 m. Algimanto ir Mindaugo Černiauskų nuotrauka
Solistė Agnė Sabulytė dainuoja Merkiui, pievoms, šilui ir laisvei. Kasčiūnai, 2019 m. Algimanto ir Mindaugo Černiauskų nuotrauka