Akademinės Fribūro universiteto lietuvių draugijos „Lituania“ vėliava, 1922. Aversas. Bažnytinio paveldo muziejaus nuotrauka

2019 m. rugsėjo 27 d. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Dvasiniai Fribūro vaikai: Fribūro universiteto lietuviai ir jų reikšmė Lietuvai“, skirta pristatyti katalikiškame Fribūro universitete (Šveicarija) XIX a. pab. – XX a. I p. studijavusių lietuvių intelektualinę veiklą, jų indėlį kuriantis moderniai Lietuvos valstybei, pasitelkiant universitete 1899–1934 m. veikusią lietuvių studentų draugiją „Rūta–Lituania“  ir su ja sietinus artefaktus: studentų vėliavą, fotografijas, narių mokslinius darbus ir kitus leidinius.

Studentų draugijos „Rūta–Lituania“ vėliava – išskirtinės reikšmės kultūrinis objektas, neabejotinai tapęs ne tik lietuviškumo, bet ir pačios organizacijos simboliu. Nuo vėliavos sukūrimo 1922 m. su ja dalyvauta universiteto ir kitų korporacijų šventiniuose renginiuose. Naujos Lietuvos valstybės su savo universitetais ir visuomeniniu gyvenimu kūrimas liudijo ir „Lituanios“ pabaigos pradžią: vis mažiau studentų vyko mokytis į Fribūrą. 1934 m. sunykus draugijai vėliava buvo patikėta Fribūro universitetui.

Iki šiol vėliava buvo saugoma universiteto rektoriaus. 2019 metais vėliava perduota nuolatiniam saugojimui Bažnytinio paveldo muziejui. Parodos atidarymo metu ji bus pirmą kartą pristatoma Lietuvos visuomenei kartu su parodos katalogu.

Numalšinus 1863–1864 m. sukilimą, kuriuo vis dar bandyta atkurti Abiejų Tautų Respubliką, tapo aišku, kad buvusios Lenkijos ir Lietuvos bendros valstybės išgelbėti nepavyks. Siekis išsivaduoti iš Rusijos imperijos galėjo kilti tik iš visiškai naujos, iki tol nesireiškusios tautinės jėgos. Vilniaus universitetas liko uždarytas iki pat 1919 m., todėl negalėjo tapti naujos rezistencijos židiniu. Lietuvos jaunimas – jau ne tik aristokratų, bajorų, bet ir miestiečių bei valstiečių vaikai – išsilavinimą stengėsi įgyti Sankt Peterburgo ir Maskvos, o nuo XIX a. pabaigos – ir Vakarų Europos universitetuose. Taip lietuvių tautinėje savišvietoje tapo svarbus ir Fribūro universitetas.

Akademinės Fribūro universiteto lietuvių draugijos „Lituania“ vėliava, 1922. Reverso fragmentas. Bažnytinio paveldo muziejaus nuotrauka

Šio universiteto svarba Lietuvos valstybingumo formavimuisi neabejotina. Tai buvo vienas iš svarbiausių centrų, kuriame būrėsi lietuviai intelektualai katalikai, kunigai ir pasauliečiai. Dauguma jų studijas Fribūre baigė apgindami daktaro disertacijas, neretai pirmąsias savo srityje Lietuvoje: teologas, būsimas Vilniaus vyskupas palaimintasis Jurgis Matulaitis, filosofas ir būsimas Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Stasys Šalkauskis, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, istorikas Jonas Totoraitis, istorikė ir pedagogė Marija Andziulytė-Ruginienė ir daugelis kitų. Kaip atskirą atvejį reikia paminėti Lietuvos pilietybę tarpukariu gavusį bei aktyviai Lietuvos labui veikusį šveicarą Juozą Eretą, su lietuviais susipažinusį per studijas Fribūre.

Nors daugelis šių vardų yra žinomi, dažnai pamirštama, kad jų katalikiškai ir tautinei pasaulėžiūrai didelę įtaką darė būtent studijos Fribūro universitete, o aktyvia veikla kuriant modernią Lietuvos valstybę taip pat užsiimta Šveicarijoje. Čia jie formavosi kaip intelektualai ir ėmė kristalizuoti savo idėjas, megzti tarptautinius ryšius. Nors lietuviškoje istoriografijoje minimas faktas, jog šiame Fribūro universitete nuo pat įkūrimo XIX a. pabaigoje studijavo nemažai studentų iš Lietuvos, nėra studijų, kuriose būtų pateikiamas išsamesnis vaizdas, kodėl ir kokie lietuviai rinkosi čia mokytis, kokia veikla užsiėmė.

Paroda Bažnytinio paveldo muziejuje veiks iki 2019 m. lapkričio 30 d.

Parodos atidarymo konferencijos programa:

16.00–16.15
Sveikinimai atidarymo proga

16.15–16.35
„L’Université de Fribourg (1889–2019). Au carrefour de l’esprit et du savoir, des peuples et des cultures“ („Fribūro universitetas (1889–2019). Dvasios ir mokslo, tautų ir kultūrų kryžkelėje“) (prof. Claude Hauser, Fribūro universitetas)

16.35–16.55
„Lietuviai studentai Fribūro universitete“ (dr. Vykintas Vaitkevičius, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas)

16.55–17.10
Kavos pertrauka

17.10–17.30
„Fribūro universiteto lietuvių studentų draugija „Rūta“ 1899–1915 m.“ (dr. Algimantas Katilius, Lietuvos istorijos institutas)

17.30–17.50
„Intelektualinės kirmgraužos. Fribūro universiteto patyrimai atkuriamoje Lietuvoje“ (dr. Justinas Dementavičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas)

18.00–18.45
Parodos atidarymo ekskursija

Parodos kuratoriai: Justinas Dementavičius, Claude Hauser, Kamilė Jagėlienė, Algimantas Katilius, Mantė Lenkaitytė Ostermann, Monika Šipelytė, Vykintas Vaitkevičius

Bažnytinio paveldo muziejaus informacija