Popiežius Pranciškus

EPA nuotrauka

Nesisavinkime dovanos, nepaverskime savo pašaukimo tik funkcija, vykdomomis pareigomis. Nekelkime savęs aukščiau kitų, bet kontempliuokime Viešpaties mums duotą dovaną”, – sakė popiežius Pranciškus, savo homilijoje kreipdamasis į kartu su juo ketvirtadienio ryto šv. Mišias koncelebravusius kelis vyskupus ir kunigus, mininčius savo konsekravimo ir šventimų dvidešimt penktąsias metines. Kontempliacijos stoka, pridūrė Pranciškus, yra visų nukrypimų nuo pašaukimo kelio priežastis.

Ketvirtadienio Mišių pirmajame skaitinyje apaštalas Paulius prašo savo mokinio Timotiejaus: „Būk tikintiesiems pavyzdys žodžiu, elgesiu, meile, tikėjimu, skaistumu“ (1 Tim 4, 12). Šie žodžiai, pasak popiežiaus, padeda suprasti, kas yra sakramentinė tarnystė, į kurią esame Viešpaties pašaukti. „Tai ne darbo sutartis. Tai ne „aš privalau daryti.“ Darymas, veikla eina į antrąjį planą, o svarbiausia turi būti dovanos suvokimas. Aš gaunu dovaną. Turiu ją saugoti. Ši dovana yra visko šaltinis. Turiu šią dovaną kontempliuoti. Kai mes tai užmirštame, savinamės dovaną ir ją paverčiame funkcija, prarandame tai, kas mūsų tarnystėje svarbiausia, iš savo akių išleidžiame Jėzaus veidą, nematome jo, žvelgiančio į mus ir mums tariančio: „Sek paskui mane.“ Prarandame suvokimą, kad patys neturėdami jokių nuopelnų esame jo apdovanoti”, – kalbėjo popiežius.

Pranciškus įsitikinęs, kad dovanos suvokimo, jos kontempliavimo stoka yra visų problemų, kurios ištinka kunigus, priežastis: „Jei nekontempliuojame dovanos, jei užmirštame, kad mūsų tarnystė – tai dovana, tuomet atsiveria kelias visiems nukrypimams, apie kuriuos visi žinome, nuo tų rimčiausių, siaubingiausių nukrypimų iki kasdieninių neištikimybių, savęs aukštinimo, nedėkingumo, meilės stokos tam, kuris mus apdovanojo, kuris mus pašaukė tarnauti.“

Šio ketvirtadienio Evangelija irgi kalba apie pareigą būti dėkingiems už dovanas, kuriomis Viešpats mus apdovanoja. Evangelistas Lukas pasakoja apie Jėzaus apsilankymą fariziejaus namuose. Jėzui atėjus, namų šeimininkas nepasiūlė jam vandens nusiprausti. O kai savo nuodėmes apgailinti nusidėjėlė ašaromis nuplovė Jėzaus kojas ir jas patepė brangiu kvapniu aliejumi, namų šeimininkas pasipiktino, kad Jėzus leido tai daryti. „Jis buvo geras žmogus, doras fariziejus, tačiau jis užmiršo svetingumo dovaną, užmiršo mandagų elgesį, kuris irgi yra dovana. Dovanojimą žmonės užmiršta dažniausiai tuomet, – sakė popiežius, – kai suvokia, kad galima gauti naudos, kai mano, kad atsirado puiki proga imtis naudingos veiklos. Mes, kunigai, turime būti veiklos žmonės, pirmoji mūsų užduotis – skelbti Evangeliją, tačiau kartu turime saugoti tai, ką esame gavę, saugoti tai, kas svarbiausia, kas yra centras, šaltinis, iš kurio teka visa mūsų misija. Tai dovana, kurią Viešpats mums davė.“

Popiežius ketvirtadienio šv. Mišių homiliją baigė malda už tai, kad kunigai ir vyskupai nesuvoktų savo tarnystės kaip darbo, vykdomų pareigų, kad nesielgtų kaip verslininkai, bet visada su dėkingumu kontempliuotų iš Viešpaties gautą pašaukimo dovaną.