Unsplash.com nuotrauka

Jėzus bylojo minioms:
    „Nė vienas, uždegęs žiburį, neapvožia jo indu ir nekiša po lova, bet stato į žibintuvą, kad ateinantys matytų šviesą. Nėra nieko paslėpta, kas nebūtų atskleista, nieko slapta, kas nepasidarytų žinoma ir neišeitų aikštėn.
    Tad žiūrėkite, kaip klausotės. Kas turi, tam bus duota, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis tariasi turįs“.

Skaitiniai E1 (351)

Ezd 1, 1–6: Kas tik iš priklauso Viešpaties tautai tevyksta Jeruzalėn ir testato namus Viešpačiui

Ps 126, 1–2ab. 2cd–3. 4–5. 6. P.: Tikrai mums Viešpats stebuklą padarė.


Komentaro autorius – kun. Jacek Paszenda SDB

Visiems aišku, kad žiburį reikia statyti į žibintuvą, o ne slėpti. Su šviesa gi bendraujame nuo neatmenamų laikų… Be šviesos nejauku, o kartais ir pavojinga. Kas svarbiausia – be šviesos, be saulės nebūtų gyvybės.

Jėzus mums neaiškina, kiek žvakių ar LED šviestuvų reikia nusipirkti ir kur juos įtaisyti – namuose, biure, mokykloje, gatvėse… Jam rūpi kas kita.

Jėzus sako, kad Jis yra pasaulio šviesa (Jn 12, 46), atėjusi mus išlaisvinti iš nuodėmių tamsos. Kitoje vietoje priduria, kad ir mes esame pasaulio šviesa.

Turiu būti geras, turiu tapti panašus į Jėzų. Turiu nešti Jo šviesos, gerumo ir meilės spindulį ten, kur nuodėmė, blogis, neteisingumas, skriauda, kančia. Tai Jis nori mane įstatyti kaip žiburį į žibintuvą, kad mano geras pavyzdys apšviestų kitus ir padėtų jiems rasti kelią pas Jėzų.

Šv. Tėvas Pijus – tai vienas iš Jėzaus žiburių, rodančių Jį kitiems. O Tu irgi?

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai