Roman Niedźwiecki nuotrauka

Rugsėjo 21 dieną Lenkų diskusijų klubas (Polski Klub Dyskusyjny – PKD) Vilniuje surengė jau antrąjį ekspertų susitikimą pagal projektą „Vilnija 2040“. Kaip ir pernai, siekta sukviesti į bendrą diskusiją kuo daugiau vietos lenkų bendruomenės atstovų, įvairių sričių ekspertų. Suvažiavime dalyvavusiems verslininkams, visuomenininkams, mokslininkams, žurnalistams, švietimo darbuotojams ir studentams pasiūlyta kartu diskutuojant formuoti bendrą Vilniaus krašto plėtros strategiją, kurią būtų galima pristatyti pagrindinėms politinėms jėgoms iki 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų.

Renginio metu buvo pristatytas pranešimas apie kalbines Vilniaus krašto lenkų preferencijas žiniasklaidos atžvilgiu, taip pat trumpa informacija apie šio regiono privalumus, trūkumus ir perspektyvas.

Šiais metais buvo surengtos dvi diskusijos, kurias moderuoti pakviesti svečiai iš Lenkijos. Diskusiją tema „Patrauklus lenkiškumas: lenkų  švietimas, kultūra, medijos ir lenkų kalba Lietuvoje“ moderavo Lenkijos žurnalistas, publicistas ir politikos komentatorius Łukaszas Warzecha, o diskusiją – „Pasiturinti Vilnija: ekonomika, socialiniai reikalai ir pilietinė visuomenė“ – „Dziennik Gazeta Prawna“ žurnalistas ir publicistas Michałas Potocki.

Roman Niedźwiecki nuotrauka

„Subūrus Lietuvos lenkų ekspertus kartu planuoti regiono ateitį po dvidešimties metų – rimtas iššūkis, tačiau tą daryti būtina“, – įžangoje sakė PKD pirmininkė Alina Obolewicz. 2014 metų rugsėjį įkurtas Lenkų diskusijų klubas gali pasidžiaugti nemenkais pasiekimais, prie kurių galima priskirti ir indėlį į gerėjantį lietuvių ir Lietuvos lenkų tarpusavio supratimą. Pasak klubo pirmininkės, šie santykiai nuolat gerėja visų čia susirinkusių dėka.

Lenkijos ambasadorės Lietuvoje pavaduotojas Grzegorzas Poznański įvardino aktualius teigiamus pokyčius – intensyviai vykstančius aukščiausio rango Lenkijos ir Lietuvos atstovų susitikimus, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sėkmę rinkimuose. Anot jo, būtina rasti būdą, kuris užtikrintų visų Lietuvos lenkų atstovavimą. Skirtingų sričių plėtros vizijos turėtų apimti visumą, pavyzdžiui, verslo plėtra galėtų sukurti sąlygas efektyviam lenkų kalbos funkcionavimui viešoje erdvėje, o tai savo ruožtu lemtų augantį lenkų kalbos ir mokyklų poreikį bei keltų jų prestižą.

Roman Niedźwiecki nuotrauka

Tautinių mažumų departamento atstovė Eglė Kiuraitė padėkojo Lenkų diskusijų klubui už veiklos viešinimą. Pasak departamento atstovės, svarbu, kad klubas neapsiriboja vien lenkų kultūros išsaugojimu ir puoselėjimu, bet, žvelgdamas giliau ir plačiau, prisideda prie visos Lietuvos socialiai atsakingos visuomenės kūrimo. Departamento atstovė palinkėjo, kad klubas ir toliau gyvuotų bei būtų sektinu pavyzdžiu kitoms visuomeninėms organizacijoms, taip pat ir toliau kviestų diskusijai.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis suvažiavimo dalyviams perdavė sveikinimą, kuriame išreiškė viltį, kad diskusijos sustiprins tarpusavio ryšius ir įkvėps darbams, kurie praturtins Vilnijos kraštą, o kartu ir visos Lietuvos visuomenę.

Pranešimą apie Lietuvos lenkų kalbines preferencijas pristačiusi politikos mokslų daktarė Małgorzata Stefanowicz akcentavo, kad Vilniaus krašto lenkai neapsiriboja žiniasklaida tik savo tautinės grupės kalba bei aktyviai naudojasi įvairių kalbų mokėjimo įgūdžiais ieškant informacijos. Įdomu tai, kad, nepaisant dominuojančio rusiškų televizijos žiūrimumo, labiausiai pasitikima žiniasklaida valstybine kalba.

Pristatydamas strategijos „Vilnija 2040“ kūrimo idėją, teisininkas ir žurnalistas Aleksanderis Radczenko kvietė pagalvoti, kaip kiekvienas mato esamą padėtį, ir kokius įsivaizduoja sėkmingus tolesnius scenarijus. Viena pagrindinių problemų – vietos lenkų emigracija, kuri palyginus su visos šalies emigracijos mastais vyksta dar sparčiau, ypač tarp Vilniaus lenkų. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį, kad po dvejų metų vyksiančiame gyventojų surašyme duomenys apie tautybę bus imami iš registrų įrašų, todėl yra pavojus, kad oficialus lenkų tautybės gyventojų skaičius bus daug mažesnis ir neatitiks tikrovės.

Roman Niedźwiecki nuotrauka

Švietimo srityje siūlyta svarstyti, kaip išlaikyti mokinių skaičių lenkiškose mokyklose, kaip kelti pedagoginių profesijų patrauklumą ir skatinti mokytojus kelti kvalifikaciją. Su tuo susijęs ir lenkų kalbos prestižo klausimas. Sutarta, kad mokykla turėtų ugdyti lenkų mokinių pilietiškumą. Be to, puoselėti tautinę tapatybę mokykloje atrodo ne mažiau svarbu nei užtikrinti mokymosi lenkų mokykloje efektyvumą, mokyklų kompetentingumą bei konkurencingumą.

Roman Niedźwiecki nuotrauka

Tuo tarpu ekonomikos raidą paspartinti galėtų geresnis susisiekimas tarp sostinės ir regionų. Atkreiptas dėmesys į Lietuvos regioninės ekonomikos plėtros būtinybę ir pernelyg didelę savivaldybių priklausomybę nuo centrinės valdžios. Diskusijos metu akcentuota investicijų Vilniaus krašte rėmimo fondų kūrimo svarba.

Kalbant apie Lenkijos ir Lietuvos lenkų dialogą, siūlyta daugiau dėmesio skirti tam, kaip Lenkijoje pristatomi ir suvokiami Lietuvos lenkų poreikiai bei prioritetai.

Bendruomenės viduje reikia skatinti aktyvesnį lenkų dalyvavimą politiniame gyvenime, dalyvavimą įvairių partijų veikloje, taip pat stiprinti institucijų demokratizaciją, svarstyti galimybę tiesiogiai rinkti seniūnus bei sukurti regiono nevyriausybinių organizacijų paramos programą.

Lenkų diskusijų klubo informacija