Edi Libedinski / Unsplash.com nuotrauka

    Tarp mokinių kilo ginčas, kuris iš jų didžiausias.
    Išskaitęs jų slaptas mintis, Jėzus pasišaukė vaiką, pasistatė šalia savęs ir tarė: „Kas priima šį vaiką vardan manęs, priima mane, o kas mane priima, priima tą, kuris yra mane siuntęs. Kas jūsų tarpe mažiausias, tas iš tiesų didis“.
    Tada atsiliepė Jonas: „Mokytojau, mes matėme vieną žmogų, tavo vardu išvarantį demonus. Mes jam draudėme tai daryti, nes jis nevaikščioja kartu su mumis“.
    Jėzus atsakė: „Nedrauskite! Kas ne prieš jus, tas už jus!“

Skaitiniai E1 (363)

Zch 8, 2–8: Aš išlaisvinsiu savo tautą iš saulėtekio šalies ir saulėlydžio krašto

Ps 102, 16–18. 19–21. 29 ir 22–23. P.: Atstatys Viešpats Jeruzalės miestą ir su savo didžia šlove pasirodys.


Komentaro autorė – Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF

Šiandienos pasaulyje galima atpažinti daug konkurencijos apraiškų – daug terpių yra persmelktos siekiu pirmauti, būti svarbiausiam, būti geresniam už kitus. Todėl ir mokinių keliamas klausimas, diskusija, kuris iš jų svarbiausias, yra labai logiškas.

Kartais atrodo, kad neįmanoma gyventi ar kažką nuveikti be tokio skirstymo – tada dalykai daug aiškesni, aiškios pozicijos, atsakomybės. Taip pat tokiu atveju ir aišku, ką daryti – kiek pasiekti, kad užsidirbtum, nusipelnytum tą svarbią vietą – kad gautum atlygį.

Tuo tarpu Jėzus duoda ne už nuopelnus, neskirsto – kartais vidinę sumaištį sukelia matymas to, jog „svarbūs“ tampa tie, kurie, regis, nėra to nusipelnę ar net nėra tinkami tam. Jėzus duoda dovanai – ne todėl, jog esam geri, o todėl, kad galėtume būti geri. Tai nereiškia, kad nereikia stengtis, pastangos nėra nubraukiamos, bet svarbiausias, didžiausias yra tas, kuris yra šalia Jėzaus – net jei jis labai mažas. Dievas leidžia mums būti mažiems – ne geriausiems, ne svarbiausiems – būti savimi, bet būti šalia Jo. Ir būti šalia Jo yra svarbiausia vieta.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai