Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Praėjusio amžiaus dešimtasis dešimtmetis, populiariai kalbant – 90-ieji, tapo reiškiniu, apie kurį, rodos, visi turi ką papasakoti, nes tai visai nesena istorija. Šį fenomeną pastaruoju metu taip mėgstama analizuoti ir kine, ir teatre, ir literatūroje, ir vaizduojamajame mene. Tačiau kiekvienam 90-ieji vis kitokie – tokią pirmojo Lietuvos atkūrimo dešimtmečio ypatybę akcentuoja ir MO muziejaus naujosios didžiosios parodos „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ kuratoriai, įvairiais pjūviais pabandę panagrinėti laukinius 90-uosius. 

Parodos kuratoriai menotyrininkė Miglė Survilaitė ir kultūros kritikas Vaidas Jauniškis. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Parodos kuratorius literatūrologas Rimantas Kmita. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Parodos rengėjų komanda pabrėžia: tai nėra grynojo meno paroda, veikiau – eksperimentas, mat MO muziejus – jauna institucija, linkusi eksperimentuoti, todėl čia į vieną kamuolį susipynusios dešimtojo dešimtmečio kasdienybės istorijos, kultūra, menas ir objektai (taip pat MO prašymu žmonių paskolinti ar dovanoti): gariūnmečio madų egzemplioriai, kasetės, pirmieji mobilieji telefonai, pirmieji kompiuteriai, peidžeriai, kompiuteriniai žaidimai, mėgstamų grupių plakatai, įrašai ir daugybė kitų įvairias emocijas keliančių to laikotarpio daiktų. 

MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė parodai „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ pristatyti skirtoje spaudos konferencijoje teigė, kad apie tokią ekspoziciją buvo pradėta mąstyti dar 2016 metais, prie jos atsiradimo prisidėjo gausus kuratorių būrys.

„Neatsitiktinai pasirinkome tokią komandą, nes žvelgėme į šį laikotarpį kaip į labai margą, aukštos temperatūros laiką ir galvojome, jog apsiriboti meno raidos procesais būtų per siaura norint atspindėti jį, – kalbėjo ji. – Taip pat MO muziejui buvo svarbu pažvelgti į kritinį mums visiems laiką, kad pažadinę prisiminimus galėtume reflektuoti save šiandien, pamatyti, kaip paaugome kaip visuomenė, bendruomenė – ar nesuvaržėme savo laisvės labiau, negu apie ją svajojome tame dešimtmetyje.“ 

Kodėl parodos pavadinime figūruoja sąvoka „90-ųjų DNR“? Nes, pasak parodos kuratoriaus, kultūros analitiko Vaido Jauniškio, į tą epochą stengtasi pasižiūrėti kaip į civilizacijos atsiradimą ir įžvelgti DNR kodus, lemiančius mūsų tapatybę: „Bandėme atrasti kodus, kurie galėtų būti ir atsakymas į šios dienos pasipiktinimus ar susižavėjimus, kaip toli mes nuėjome – ar tik tiek ar net tiek.“ Viena vertus, kaip teigė V. Jauniškis, parodos kuratoriai bandė grupuoti to meto fenomenus ir atrasti tam tikrą jų sistemą, kita vertus – kartu ieškojo dešimtojo dešimtmečio laikotarpio daiktų, tuomet pasirodžiusių ar jau išnykusių. 

Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Siekta, kad naująją parodą lankytojai galėtų ir patirti, todėl čia kai kuriuos eksponatus galima pačiupinėti, pavyzdžiui, pavarstyti sekcijoje stalčius ar dureles, pasklaidyti nuotraukas ar leidinius, pažaisti kompiuterinį žaidimą ar pasimatuoti garintus džinsus. Toks patyrimo momentas, parodos kuratorės, menotyrininkės Miglės Survilaitės teigimu – svarbus ir įdomus, viena vertus, tai kartai, kuri su tuo laikotarpiu jokio santykio neturi, kita vertus – jį išgyvenusiesiems tai būdas per prisilietimą sužadinti nostalgiją ir prisiminimus. 

Iš viso naujoje parodoje, šalia kasdienybės objektų, eksponuojama 39 menininkų 70 darbų. Patys meno kūriniai nebūtinai yra iš parodoje analizuojamo laikotarpio, tačiau visi jie kalba apie jį ir atrinkti taip, kad bylotų aktualias ir įdomias jo temas. Parodos išskirtinumas – ir jos besienė architektūra su instaliacijomis, kurių autorė – scenografė Renata Valčik. Spaudos konferencijoje ji sakė, kad egzistuoja toks scenografijos žanras, įtraukiantis architektūrą, kai scenografija jai suteikia tam tikrą nuotaiką, temperatūrą, atmosferą, imersinį pasakojimą. 

R. Valčik teigė prie parodos kuratorių komandos prisijungusi jau tuomet, kai buvo išryškintos pagrindinės temos, taigi patys daiktai tapo jos scenografijos inspiracija. 

Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

„Visa tai susipina į vienį, mūsų bendrą požiūrį į 90-uosius. Manau, kalbant apie šį laikotarpį apsieiti be daiktų būtų labai sunku, nes jie kuria labai stiprų emocinį ryšį, – aiškino menotyrininkė M. Survilaitė. – Iš tikrųjų paroda prasideda net ne čia, ne dabar – ji prasidėjo tada, kai pakvietėme žmones siųsti savo prisiminimus apie tą laikotarpį ir daiktus iš jo. Kiekvienas paskolinęs, atnešęs savo daiktą papasakojo savo istoriją, ir buvo labai įdomu klausyti, nes kiekvienas daiktas pažadina vis kitokį prisiminimą – nebūtinai linksmą, nebūtinai gerą, tačiau vienaip ar kitaip žadina tam tikrą nostalgiją.“

Kuratoriai pastebėjo, kad daugelis žmonių suneštų daiktų susiję su pirmosiomis patirtimis: ar tai būtų pirmasis telefonas, ar pirmasis peidžeris, pavyzdžiui, parodoje galima pamatyti pirmąjį rašytojo Antano A. Jonyno nešiojamąjį kompiuterį, kuriame vis dar yra aplankas su išverstu „Faustu“. 

„Tos pirmosios patirtys simboliškai susisieja su pirmuoju Lietuvos atkūrimo dešimtmečiu“, – teigė M. Survilaitė. 

Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Vienas įsimintiniausių parodoje eksponuojamų meno kūrinių, pasak jos, virtęs tikru detektyvu – vizualiojo meno kūrėjo, gyvenančio ir kuriančio Niujorke, Žilvino Kempino 1996 metais sukurtas darbas „Portretai-fosilijos“. Tik iš pradžių kuratoriams atrodė, kad jį bus lengva surasti, mat menininkas tais metais buvo išliejęs apie 70 fosilijų – įvairių kultūros lauko asmenų veidų portretų. Tačiau paieškos nebuvo tokios sėkmingos, kaip atrodė iš pradžių – pradėjus ieškoti darbų, pavyko atrasti vos tris išsaugotus.

Kalbant apie arčiau šių dienų sukurtus meno darbus, kalbančius apie minimą laikotarpį, paminėtinas Aurelijos Maknytės darbas „Videonuoma“ – instaliacija, sudaryta iš buvusio videokasečių nuomos punkto „Eliksyras“ kasečių. Jas galima išsitraukti iš lentynos ir čia pat peržiūrėti šalimais stovinčiame DHS grotuve ir televizoriuje. 

Parodos lankytojo patirties aspektą savaip papildo skulptoriaus Dainiaus Liškevičiaus instaliacija „Dievas – žmogaus dvasinis atrakcionas“, reaguojanti į lankytojų judesius.

Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Parodos kuratorius, kultūros istorikas Aurimas Švedas, kalbėdamas apie tai, kodėl ekspozicijoje apie dešimtąjį dešimtmetį atsisakyta politinio žvilgsnio, svarstė, kad, nors visuomenė gyvena su didžiuoju politiniu pasakojimu, akivaizdu, kad vien jo dėl daugelio priežasčių nebepakanka.

„Mes dar prisimename, koks tas laikas buvo įvairus, kitoks jis ir negalėjo būti, nes pasaulis buvo kuriamas nuo pradžių, buvo bandoma daug ką atrasti iš nieko, – kalbėjo jis. – Peidžeris, telefonas, garinti džinsai, turkiški megztiniai – daugelis klausia, ar tai gali būti mūsų tyrimo objektas. Gali, nes visi šie daiktai išmesti, dabar gyvename visai kitoje realybėje nei devyniasdešimtaisiais. Todėl visų pirma atsigręžiame į dūžtančias ir gimstančias pasaulio formas, daugiau kalbėjome apie mentalitetą, kasdienybę, naujas tikėjimo formas, kai kurias įdomias menininkų idėjas, apie mūsų naują tapatybės dizainą.

Bet čia ir paradoksas. Jeigu sakome, kad čia politikos nėra, klaidiname ir save, ir tuos, kurie ateis į parodą. Nes politika žvelgia ir pro naujus bandymus apibrėžti mūsų tapatybę, ir pro naujas kasdienybės formas. Tai, kad staiga nutariame, kad sangrija, vyno butelis, stovintis ant stalo, yra didžiausias prabangos ženklas, irgi susiję su politika. Tai buvo įvairiausių įdomių dalykų kamuolys. Ir mes pabandėme ištraukti daugiau siūlų, negu paprastai ligi šiol darydavome.“ 

Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

MO muziejaus parodos „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ parodos kuratorių komandą taip pat papildo rašytojas ir literatūrologas Rimantas Kmita, nostalgijos tyrėjas Mantas Pelakauskas, architektas Joris Šykovas, dizaineris Liudas Parulskis.

Į parodos atidarymą MO muziejus lankytojus kviečia spalio 5–6 d. Be daugybės renginių, bus galima susitikti su menininkais, kurių darbai eksponuojami parodoje: Niujorke gyvenančiu Žilvinu Kempinu, iš Paryžiaus į Lietuvą atvykusiais Svajone ir Pauliumi Stanikais, taip pat Aurelija Maknyte ir Dainiumi Liškevičiumi.