www.sinodoamazonico.va nuotr.

Spalio 6–27 d. Vatikane pirmą kartą vyks ypatingasis sinodas, skirtas Amazonijos regionui. Šiandien prasidedantis vyskupų susitikimas Europoje sukėlė prieštaringų vertinimų, kaltinimų politikavimu ar net erezijomis.

Lotynų Amerikoje nuotaika kita. Abejojantiems šio sinodo būtinybe arba siekiantiems jį politizuoti pasaulietis misionierius iš Ekvadoro Maurico Lopezas atsako: „Atvykite ir pagyvenkite čia bent keletą mėnesių ar metus, tuomet ir pasikalbėsime.“

Beje, kaip niekad įdėmiai pasirengimą sinodui seka Brazilijos vyriausybė. Jairas Bolsonaras atvirai kaltina ne vien L. Amerikos vyskupus, bet ir priešinasi  „neteisėtam užsienio institucijų" kišimuosi į valstybės reikalus.

Sinodas – įžvalgos metodas, kurį prieš daugiau nei 50 m. Bažnyčiai įsteigė popiežius Paulius VI – siekia kuo glaudesnio ryšio su tikrove, nori išvengti grynai idėjinių sprendimų, priimtų „prie rašomojo stalo“.

Gali būti, kad Amazonijos regiono aktualijoms skirtas susitikimas atneš radikalių pokyčių. Bent jau jų tikrai tikisi čia daugelį dešimtmečių veikiantys misionieriai – dvasininkai ir pasauliečiai. „Jei Katalikų Bažnyčia negali pakeisti formų, kuriomis ji atsiliepia į naujus iššūkius, – ne dogmas, – pabrėžia pašnekovas, – tuomet turime pripažinti, kad nesame pajėgūs atsiliepti į tikrovės keliamus iššūkius ir žmonių teisę priimti sakramentus, turime padėkoti jiems už dalyvavimą ir suteikti palaiminimą palikti Bažnyčią“, – interviu „Crux“sakė M. Lopezas.

Misionierius vyskupas Rafael Cob García - sinodo dalyvis. abc.es nuotr.

Anot misionieriaus, vienas iš inovatyviausių pasiūlymų sinodui – suteikti šventimus patikimiems vedusiems čiabuvių vyrams – kilo iš pačių žmonių, ieškančių būdų, kaip kompensuoti kunigų stoką tolimose regiono bendruomenėse. Tai nereiškia, kad siekiama sumenkinti celibatinės kunigystės svarbą! Beje, moterys pasaulietėsčia jau seniai atlieka diakonų pareigas: krikštija vaikus, skaito Dievo Žodį, teikia Ligonių patepimo sakramentus. Sinodui siūloma apibrėžti jų statusą.

CNS / Paul Jeffrey nuotr.

Beje, ką turime omenyje, kai kalbame apie nutolusias bendruomenes? Tai maždaug puspenkto tūkstančio nedidelių kaimų, pasklidusių po Amazoniją, apimančią devynias Lotynų Amerikos valstybes: Boliviją, Braziliją, Kolumbiją, Ekvadorą, Peru, Venesuelą, Surinamą, Gvianą ir Prancūzijos Gvianą.  7,5 milijono kvadratinių kilometrų plote gyvena apie 34 milijonus gyventojų, iš kurių maždaug trys milijonai čiabuvių, atstovaujančių apie 400 etninių grupių. Apie 80 bendruomenių gyvena laisvai pasirinktoje izoliacijoje.

Sinodo temos

Pagrindinės sinodui siūlomos temos yra šios: gyvybė, teritorija ir kairos; migracija ir urbanizacija; iššūkiai šeimai; įkultūrinimas, tarpkultūriniai ryšiai ir evangelizacija. Parengiamasis dokumentas, kritiškai atsiliepiantis apie „senojo ir naujojo kolonializmo“ formas, tikisi „pranašiškos Bažnyčios“ regione, kuri būtų suleidusi šaknis į vietos bendruomenes ir galėtų veiksmingai atsiliepti į jų sielovados poreikius.

Didžiausios regiono problemos yra visiems gerai žinomos: gamtos niokojimas ir beatodairiškas eksploatavimas, reguliarus čia gyvenančių asmenų elementarių teisių nepaisymas, pareikalavęs ir daugybės katalikų misionierių gyvybių. O kartu ir sielovados sunkumai, verčiantys ieškoti būdų, kaip aprūpinti sakramentais bei užtikrinti Eucharistijos šventimą katalikams regione.

lavozdebolivia.com nuotr.

Nors darbinis dokumentas (Instrumentus laboris) sulaukė ir kritikos, ypač Europoje, verta atsižvelgti į faktą, kad jis – netrumpo ir plataus dialogo vaisius. Per dvejus metus savo nuomonę išsakė 87 tūkstančiai asmenų, gyvenančių regione. Speciali pasirengimo sinodui grupė REPAM surengė apie 300 susitikimų visose suinteresuotose valstybėse. Apie 22 tūkstančiai žmonių tiesiogiai dalyvavo teritorinėse asamblėjose ir mažesnėse dialogo grupelėse, dar kiti 65 tūkstančiai žmonių dalyvavo parapinėse grupėse. Vašingtone, Romoje ir Bogotoje (Kolumbija) ekspertų grupės susitiko su Amazonijos bendruomenėmis.

Pusė komisijos, ruošusios parengiamuosius dokumentus, narių yra iš Amazonijos. Šiuose aptarimuose dalyvavo beveik visi (t.y. 107) regiono vyskupai.

Tad konsultacijų pagrindu suredaguotas Instrumentus laboris, kurio dabar imsis vyskupai, parengtas ir patvirtintas kolegialiai.

salesianos.pe nuotrauka

Darbinis dokumentas, paremtas metodu: „pamatyti, ištirti, veikti“. Jame kalbama apie tris atsivertimus, į kuriuos visą Bažnyčią kviečia popiežius: sielovadinį atsivertimą, apie kurį kalbama enciklikoje „Evangelii gaudium“: matyti konkrečios teritorijos žmonių tikrovę ir į ją įsigilinti; „Laudato si'“ ekologinį atsivertimą: kviečiantį integraliai ekologijai, ir ekleziologinį atsivertimą, atliepiantį „Episcopalis Communio“, dokumentą, apibrėžiantį vyskupų sinodo darbą ir kviečiantį į susitikimą, įsiklausymą ir dialogą.

Sinodo dalyviai

Į sinodą pakviesti visi Amazonijos regiono šalių dieceziniai vyskupai. Prie jų prisijungs ir trys JAV kolegos: kard. Kevinas Farrellas (Pasauliečių, Šeimos ir Gyvybės dikasterijos vadovas), iš Bostono – kard. Seanas O’Malley ir San Diego vyskupas Robertas McElroy.

EPA nuotrauka

Sąraše – Amazonijos čiabuvių atstovai, 12 Romos kurijos pareigūnų, 15 narių, kuriuos išrinko Vyrų vienuolijų Vyresniųjų sąjunga ir kurių dauguma dirba Amazonijoje. Su sinodo sekretoriatu bendradarbiaus 25 ekspertai ir ekspertės. Darbą stebės 55 auditoriai – pasauliečiai vyrai ir moterys bei pašvęstojo gyvenimo atstovės.

Pakviesti ir 6 „broliškieji delegatai“ iš Evangelikų, anglikonų ir presbiterionų Bažnyčių Amazonijos regione.

Dar kitus 32 narius paskyrė popiežius Pranciškus. Tarp jų: austrų kardinolas Christophas Schonbornas, italų kardinolas, CCE E vadovas Angelo Bagnasco, COMECE pirmininkas arkivyskupas Jeanas-Claude Hollerichas iš Liuksemburgo. Taip pat keletas kardinolų patarėjų: Oscaras Rodriguezas Maradiaga, Reinhardas Marxas, Oswaldas Gracias ir Giusseppe Bertello.

Pakviesta ir 12 „ypatingų“ svečių, tarp kurių buvęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-Moonas; JT Maisto ir žemdirbystės organizacijos (FAO) atstovė René Castro Salazar, tarptautinio katalikų plėtros agentūrų aljanso CIDSE generalinė sekretorė Josianne Gauthier (Kanada), Nobelio taikos premijos (2007) laureatas Carlosas Alfoso Nobre (Brazilija), tvarios plėtros profesorius Kolumbijos universitete (JAV) Jeffrey Sachsas ir atmosferinės fizikos profesorius bei buvęs Potsdamo klimato kaitos tyrimų instituto vadovas Hansas J. Schellenhuberis (Vokietija). Pagrindiniu pranešėju paskirtas brazilas kard. Claudio Hummesas. Tai jam patikėta užduotis skaityti vedamąjį pranešimą.

Kadangi ilgametis Vyskupų sinodo generalinis sekretorius kard. Baldisseri, netikėtai pranešė besitraukiąs iš pareigų, jo pareigas perims maltietis Gozo vyskupas Mario Grechas.

Sinodo metodas

Graikų kalbos žodį sinodas paprastai aiškiname kaip „ėjimą kartu, ėjimą su“. Jis išreiškia Bažnyčios norą drauge su pasauliečiais, ganytojais ir popiežiumi bendrai pasiekti įžvalgas, pasitikint Kristaus pažadu: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (plg. Mt 18, 20). Šiame procese dalyvauja visa Dievo tauta, kiekvienas narys pagal savo kompetenciją ir pašaukimą.

Vatikano II dvasia 1965 m. Pauliaus VI įsteigtas Vyskupų sinodas per pusšimtį metų patyrė rimtų pokyčių. 1983 m. jis tapo bažnytinės teisės dalimi. 2018 m. popiežius Pranciškus patikslino šio vyskupų susirinkimo tvarką, siekdamas, kad sinodališkumas persmelktų Bažnyčios gyvenimą visais lygiais.

Dabartinė sinodo eiga apima tris etapus: pasiruošimą, vyksmą ir perteikimą. Pirmoji fazė – tai įvairaus pobūdžio konsultacijos su visa Dievo tauta popiežiaus nurodyta tema. Ji vyksta remiantis Parengiamuoju dokumentu, kurį ikisinodinėje asamblėjoje parengia grupė ekspertų ir kurijos darbuotojų. Svarbi šio dokumento dalis – klausimynas. Remiantis surinktais duomenimis, parengiamas darbinis dokumentas – Instrumentus laboris, su kuriuo vėliau dirbs sinodo dalyviai.

Sinodo darbas auloje prasideda nuo pagrindinio pranešėjo skaitomo pranešimo bei vėlesnių pasisakymų, supažindinančių su konkrečios bažnytinės bendruomenės situacija. Remdamiesi šiais pranešimais bei Instrumentu laboris, susitikimo dalyviai tęsia darbą kalbų pagrindu sudarytose grupėse (Circuli Minores), kur nagrinėja ir aptaria konkrečius klausimus.

Remiantis darbo grupių pateiktais pasiūlymais ir pastabomis, parengiamas baigiamasis dokumentas, už kurio konkrečius punktus balsuojama paskutinę asamblėjos dieną.

Vėliau visa medžiaga perduodama Šventajam Tėvui. Popiežius savo ruožtu sprendžia, ar sinodo įžvalgas patvirtinti, ir jei taip, kaip jos įsilies į visuotinį Bažnyčios mokymą.

Parengė Saulena Žiugždaitė