Vatican news nuotrauka

Sekmadienį Vatikane prasidėjo neeilinė Sinodo asamblėja Amazonijos regionui tema: „Amazonija: nauji keliai Bažnyčiai ir integraliai ekologijai“. Oficialus atidarymas įvyko per popiežiaus sekmadienį Šv. Petro bazilikoje aukotas šv. Mišias. Jas koncelebravo keli šimtai Amazonijos Sinodo dalyvių, Sinodo sekretoriato vadovai ir Kardinolų kolegija, įskaitant trylika naujų kardinolų, kuriuos paskyrė popiežius šeštadienį konsistorijoje. Sekmadienį Amazonijos sinodo atidarymo Mišias su popiežiumi koncelebravo du Lietuvos kardinolai Audrys Juozas Bačkis ir Sigitas Tamkevičius.

Sinodo asamblėjos pirmoji kongregacija įvyko pirmadienio rytą, spalio 7 d. Sinodo tėvai ir kiti asamblėjos dalyviai su popiežiumi įžengė į Naująją Sinodo salę Vatikane su procesija iš Šv. Petro bazilikos. Sinodo tėvus lydėjo Amazonijos regiono atstovai, dalyvausiantys neeilinėje asamblėjoje klausytojų ir patarėjų teisėmis. Sinodo kongregacijos tęsis tris savaites iki spalio 27 d.

Pranciškus privačiai meldėsi šv. Petro bazilikoje, pasveikino susirinkusius, klausėsi jų pasakojimų, apžiūrėjo procesijoje nešamą baidarę, į kurią buvo sudėti Amazonijos tautų kultūrą ir tradicijas simbolizuojantys daiktai, procesijos dalyvių nešamus plakatus su užrašais apie naujus Bažnyčios kelius Amazonijoje, integralios ekologijos prioritetus ir dėl Amazonijos gerovės ir apsaugos žuvusius asmenis.

Po įvadinės maldos Šventasis Tėvas Pranciškus, kuris pagal pareigas yra Vyskupų Sinodo pirmininkas, pasakė kalbą asamblėjos dalyviams, padėkojo už asamblėjos parengimo darbus, kurie buvo pradėti per jo susitikimą su Amazonijos atstovais Puerto Maldonade 2018 metų sausio mėnesį.

Popiežius, kalbėdamas ispaniškai, priminė keturis šios neeilinės sinodo asamblėjos matmenis: pastoracinį, kultūrinį, socialinį ir ekologinį.

„Svarbiausias – pastoracinis, kuris apima viską. Artinamės prie Amazonijos tikrovės su krikščioniškomis širdimis, į ją žvelgiame mokinių misionierių akimis, kad kaip mokiniai geriau suprastume, darytume išvadas. Nebūna neutralios ir grynos hermeneutikos, ateiname su išankstiniais apsisprendimais, o mūsų apsisprendimas yra mokinių, taip pat misionierių, nes mums vadovaujanti Šventoji Dvasia kviečia skelbti Jėzų Kristų, geriau suprasti Amazonijos tikrovę, į ją žvelgti su pastoracine širdimi ir mokinių misionierių žvilgsniu.“

„Turime geriau suprasti Amazinijos regiono tautas, apie tai kontempliuoti, kad geriau joms tarnautume. Sinodo asamblėja nėra diskusija prie apskrito stalo ar konferencija. Sinodas yra ėjimas kartu, ne parlamentas, tai proga nuolankiai susikaupti, apmąstyti ir klausytis, proga drąsiai kalbėti, atvirai skelbti tiesą, atpažinti brolystę ir ją branginti.“

„Susirinkome vedini ypatingos pagarbos Amazonijos tautų istorijai, kultūrai, gyvensenai, poezijai jausmais. Artinamės prie šio regiono tikrovės be savanaudiškų intencijų, socialinės plėtros ar kultūros apsaugos programų ar veiksmų, privedusių prie miškų sunykimo ir išnaudojimo. Ateiname atsitolinę nuo pasaulio dvasios, su mokinių misionierių širdimis ir žvilgsniu, be proselitizmo, gerbdami suverenių tautų tikrovę.“

Popiežius paragino nepasiduoti ideologiniam kolonializmui, bet gerbti indėnų kultūros savitumą. Visokios rūšies „-izmai“ yra pavojingi ginklai, tęsė popiežius nuogąstaudamas dėl išgirsto negražaus juoko apie vyriškį, sekmadienį dalyvavusį Sinodo pradžios Mišiose plunksnomis papuošta galva. „Kuo skiriasi plunksnos nuo „triragio“ (dvasininkų kepuraitė – bireta), kurią dėvi kai kurie dikasterijų pareigūnai?!“ – pasakė popiežius Pranciškus.

Vatican news nuotrauka

Popiežius kalbėjo apie asamblėjos darbų gaires „Instrumentum laboris“, šį dokumentą pavadino „kankiniu“, kurį reikės papildyti ar net visai pakeisti asamblėjos darbų eigoje, nes, pasak popiežiaus, „esame pradžioje proceso, kuriuo kreipiamės į Šventąją Dvasią“.

Kardinolas Claudio Hummes iš gausybės Sinode diskutuosimų temų išskyrė šešias pagrindines temas. Visų pirma, jis priminė nuolatinį popiežiaus Pranciškaus raginimą Bažnyčiai judėti pirmyn. Pasak Claudio Hummes, Bažnyčia negali likti pasyvi, susikoncentravusi į save, juo labiau negali nostalgiškai žvalgytis į praeitį, Bažnyčia turi atverti savo duris ir statyti tiltus – bendrauti su pasauliu. Jis ragino nebijoti naujovių ir teigė, kad šis Sinodas yra skirtas būtent naujų kelių ieškojimui.

Kardinolas antrąja tema įvardino įkultūrinimo ir tarpkultūriškumo svarbą Bažnyčios gyvenime. Anot jo, Bažnyčia atvira dialogui, ypač religijų ir kultūrų dialogui, ir yra pasirengusi dalytis Sinodo įžvalgomis su kitomis Bažnyčiomis, religijomis, valstybėmis, institucijomis, bendruomenėmis.

Claudio Hummes pranešime taip pat pristatoma dvasininkų stokos vietinėse bendruomenėse problema. Esant dvasininkų trūkumui susiduriama su sakramentų suteikimo problemomis, ne visos bendruomenės turi galimybę bent kartą per savaitę švęsti šv. Mišias.

Sinodo metu bus nagrinėjama tema apie Bažnyčios darbą prižiūrint žemės planetą – mūsų „bendrus namus“. Kardinolas atkreipė dėmesį, kad gyvybei Amazonijoje dar niekada nebuvo iškilusi tokia didelė aplinkos naikinimo ir išnaudojimo bei Amazonijos gyventojų žmogaus teisių pažeidimų grėsmė, o Sinodas vyksta rimtos klimato ir ekologinės krizės, apimančios visą mūsų planetą, metu. Jis priminė šiltnamio efekto sukeltą klimato disbalansą, besaikį žemės išteklių naudojimą, sakydamas, kad Žemė nebegali viso to pakelti. Claudio Hummes įvardino aplinkos, ekonominės, socialinės ir kultūrinės ekologijos svarbą. Pasak jo, viskas yra tarpusavyje susiję, todėl visa žemei daroma žala atitinkamai kenkia žmonėms ir visoms kitoms žemės būtybėms.

Amazonijos sinodo generalinis relatorius kardinolas Claudio Hummes. Vatican news nuotrauka

Buvo atkreiptas dėmesys į Amazonijos vidinę migraciją, skatinama susitelkti ne tik į Amazonijos miestų, bet ir skurdžiausių periferijų gyventojus, susiduriančius su socialinėmis ir religinėmis problemomis.

Galiausiai kardinolas paskutine tema iš pagrindinių sinode nagrinėtinų temų įvardijo švaraus geriamo vandens stokos grėsmę. Buvo paminėta, kad vandens stoka tampa vis opesnė problema visoje planetoje ir pabrėžė, kad Amazonija turi vieną didžiausių gėlo vandens rezervų planetoje.

Būti Sinode reiškia pradėti procesą, o ne užimti vietą salėje; būti tarsi kūdikiu, kurį apgaubdama sušildo Motina Bažnyčia ir jos bendruomenė. Reikia brolybės, intymumo, jautrumo ir atsargumo taip pat pasidalijant Sinodo darbais su išore, kad būtų išvengta bet kokio nesusipratimo.