Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Pasaulio ir Lietuvos žmonių dėmesį prikaustęs serialas „Černobylis“ priminė dramatiškus branduolinės avarijos padarinius ir pakėlė susirūpinimą vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus esančia grėsme – Baltarusijoje baigiama statyti Astravo atomine elektrine. Naujausiais duomenimis, mūsų kaimynė pirmąjį reaktorių planuoja paleisti ateinančių metų sausio mėnesį, nors elektrinės atidarymas jau buvo keletą kartų atidėtas.

Ar esame pasirengę šios elektrinės paleidimui? Kaip veikia radiacijos lygio stebėjimo ir ankstyvojo radiacinio perspėjimo sistema? Lietuvoje už nuolatinį radiacinio fono monitoringą atsakinga Aplinkos apsaugos agentūra. Kaip veikia jų sistema komentuoja JUOZAS MOLIS, Mėginių ėmimo ir operatyvinių matavimų skyriaus vedėjas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 43 radiacijos matavimo stotys ir trys specialios stotelės, skirtos fiksuoti radiacijos lygį vandenyje – Neries ir Nemuno upėse. Kodėl pasirinktas toks skaičius ir kuo pagrįstas jų išdėstymas Lietuvos teritorijoje?

Vadinamoji ankstyvojo radiacinio perspėjimo sistema (RADIS) nėra nauja, ji buvo sukurta įvykus branduolinei avarijai Černobylio atominėje elektrinėje. Tą sistemą padėjo sukurti Švedijos ir Danijos ekspertai, ji buvo įdiegta ne vien Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Sankt Peterburge. Visi duomenys, kurie buvo matuojami, keliaudavo į Švediją, bet juos matydavome ir mes.

Kadangi sistema buvo sukurta 1994–1995 metais, ji paseno ir įrenginius reikėjo keisti. Todėl Aplinkos apsaugos agentūra, kuri yra atsakinga už radiacinio fono monitoringą Lietuvoje, naudodamasi Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis, pradėjo keisti senąsias stotis naujomis.

Astravo atominė elektrinė. Evgenios Levin nuotrauka

Švedai iš viso buvo įrengę 13 stočių. Keisdami stotis gavome informaciją, kad Astrave, visai netoli nuo sienos su Lietuva, bus statoma nauja atominė elektrinė, todėl papildomai nupirkome dar 15 stočių Baltarusijos-Lietuvos pasieniui, kurios turėtų greitai sureaguoti į radiacijos nuotėkį. Viena iš tų stočių, įrengta Buivydžiuose, matuoja radiacijos lygį Neries upėje, kadangi įvykus incidentui Astravo elektrinė aušinimui naudotų Neries vandenį.

Tuomet atsižvelgėme į Lietuvoje apsilankiusių užsienio ekspertų pastabas, kad mūsų stebėjimo tinklas dar yra nepakankamas, nes dalis Lietuvos teritorijos, atokiau nuo didžiųjų miestų, yra nepadengta. Įvertinę situaciją įrengėme dar 13 stočių.

Kokio tipo yra Lietuvoje įrengtos radiacijos matavimo stotys? Ar jos atitinka tarptautinius standartus?

Agentūros paskelbtą viešųjų pirkimų konkursą laimėjo labai sena ir gerą vardą turinti Vokietijos įmonė „Envinet“. Stotys „Sara“, kurias įsigijome, pasižymi keliais išskirtiniais bruožais, kurių nelabai turi kiti gamintojai.

Visų pirma, šios stotys yra spektrometrinės, matuoja ne tik gama dozės galios lygį, bet ir radionuklidų spektrą, iš kurio galima pasakyti, kokie tiksliai radionuklidai sukelia užfiksuotą radiaciją, ar tai gamtinės, ar dirbtinės kilmės radioaktyvios dalelės.

Juozas Molis. Aplinkos apsaugos agentūros Mėginių ėmimo ir operatyvinių matavimų skyriaus vedėjas. Asmeninio archyvo nuotrauka.

Be to, stotys turi platesnį matavimo diapozoną, gali matuoti spektrą net ir esant gana didelei radiacijos spinduliuotei, ko anksčiau buvo neįmanoma padaryti. Taip pat jos naudoja labai mažai energijos, todėl prijungus autonominį maitinimą, akumuliatorius, stotys veiks netgi dingus elektros tiekimui. Minimaliai stotys gali taip dirbti tris paras, bet praktika rodo, kad jos dirbtų dar ilgesnį laiką, jei toks atvejis įvyktų.

Kartu su stotimis įsigijome ir programinę įrangą, kuri stipriai palengvina mūsų darbą, nes programa automatiškai analizuoja duomenis ir, esant nukrypimui, pavyzdžiui, dingus elektrai ar ryšiui su stotimi, taip pat atidarius stotį ir, žinoma, padidėjus radiacijos lygiui, ji nurodytais kontaktais – elektroninio pašto ir telefono numeriais – siunčia pranešimus apie įvykį ir atsakingieji asmenys gali greitai reaguoti į susidariusią situaciją.

Kaip veikia ankstyvojo radiacinio perspėjimo sistema? Kaip greitai sužinotume apie įvykusį incidentą, jeigu Baltarusijos valdžia nesilaikytų taisyklių ir pati nepraneštų tarptautinei bendruomenei?

Matavimo rezultatai sistemai pateikiami nepertraukiamai kas dešimt minučių visą parą. Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai užtikrina nuolatinį budėjimą darbo ir nedarbo valandomis, naktimis, savaitgaliais ir švenčių dienomis.

Pavojaus signalas bus duodamas tada, jei radiacijos lygis pasieks 300 nanosivertų per valandą, kitaip tariant, tris kartus viršys vidutinį radiacinį foną. Tokiu atveju būtų imamasi skubiai aiškintis priežastis, kas ją sukelia, ar tai iš kitų šalių atnešta radiacija, ar mūsų vidinės problemos. Į procesą įsijungtų jau kitos institucijos – Aplinkos ministerija, Radiacinės saugos centras, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Svarbu pažymėti, kad mes testuojame stotis kiekvieną metų ketvirtį, su radiacijos šaltiniais patikrindami, ar stotys reaguoja ir siunčia pranešimus. Taip pat kartą per metus daroma valstybinė meteorologinė patikra.

Kaip Lietuvos radiacijos monitoringas atrodo Europos kontekste?

Visoje Europoje pagrindinis dėmesys skiriamas tam, kad įvykus kažkokiai radiologinei branduolinei avarijai kuo greičiau būtų perspėti žmonės ir atsakingos institucijos. Dėl to stotys įrengiamos ten, kur yra didžiausias gyventojų tankumas. Tokios šalys kaip Vokietija ar Prancūzija, turinčios daug gyventojų, turi ir ženkliai daugiau stočių, bet Lietuva, ekspertų manymu, yra sukūrusi optimalų tinklą. Žinoma, jį būtų galima plėsti, tačiau reikia įvertinti ir tai, jog tas stotis vėliau būtina techniškai prižiūrėti, o ir jos pačios nemažai kainuoja. Latvija ir Estija turi gerokai mažiau stočių nei Lietuva, bet jų pašonėje nėra Astravo.

Ankstyvojo radiacinio perspėjimo sistemos stočių tinklas Lietuvoje. Aplinkos apsaugos agentūros nuotrauka.

Be to, nėra tokio reglamento, kuris pasakytų, kiek stočių privalo būti ir kaip jas reikia išdėstyti. Yra tik Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro parengtos rekomendacijos, kuriomis ir vadovavomės įrengdami papildomas stotis dėl Astravo elektrinės. Pasak jų, matavimo stotys turi būti išdėstytos kuo arčiau elektrinės, o tarp pačių stočių atstumas negali viršyti 30 kilometrų. Mes tas sąlygas išpildėme. Radiacinį foną matuojame dviem linijomis – viena visai prie sienos, kita truputį toliau. Jei atsitiktų taip, kad vėjo kryptis keistųsi ir pernešamos dalelės pirmąsias stotis apeitų, antrosios stotys tikrai sureaguotų.

Ką dar reikia nuveikti ruošiantis Astravo atominės elektrinės paleidimui?

Mūsų darbuotojai yra savo srities profesionalai, išklausę mokymus, kaip teisingai eksploatuoti stotis ir naudotis įdiegta programine įranga. Vis dėlto, specialistų skaičius yra nedidelis. Šiuo metu Aplinkos apsaugos agentūros vadovybė ieško būdų, kaip padidinti specialistų skaičių, nes pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei darbo tikrai padaugės ir reikės užtikrinti sklandų nepertraukiamą sistemos veikimą, net jei kažkas iš esamų specialistų dėl žmogiškų aplinkybių staiga nebegalėtų atlikti savo pareigų.

Parengė Monika Midverytė

Aplinkos apsaugos agentūros informacija