Jėzui bekalbant, viena moteris iš minios garsiai sušuko: „Palaimintos įsčios, kurios tave nešiojo, ir krūtys, kurias žindai!“
   O jis atsiliepė: „Dar labiau palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi“.

Skaitiniai E1 (389)

Jl 4, 12–21: Stverkitės pjautuvo: javas pribrendo!

Ps 97, 1–2. 5–6. 11–12. P.: Teisingieji, džiaukitės Viešpaties prieglobsty.


Komentaro autorius – Kun. Vytautas Brilius

Trumpa šios dienos Evangelija perteikia gilią prasmę. Palaiminta motina, kurios toks nuostabus sūnus. Jėzus to nepaneigė, tačiau patikslino, kur būtent glūdi tikroji palaima: vienybėje su Dievu, kuris kviečia ir moko, kaip pas jį ateiti. Todėl vienybės palaimą pasiekia būtent tie, kurie Dievo žodžio klausosi, stengiasi jį suprasti ir jį vykdo.

Palaiminta motina dėl Sūnaus, kadangi augino ir ugdė Tą, kuris yra dievybės pilnatvė. Palaiminti mes, kai turime galimybę būti, klausytis, bendrauti ir mokytis iš kilnių žmonių. Jie mus įkvepia ir palaiko, todėl turime saugotis blogų draugijų ir mokėti atpažinti bei vertinti tuos, kurių keliais turėtume eiti.

Evangelijos liudija, kad augdamas Jėzus buvo klusnus, klausėsi vyresniųjų, iš jų mokėsi ir su jais tiesė dvasinį kelią į šventumą. Ne vien Marija sėmėsi dvasios stiprybės iš Jėzaus dieviškumo, bet ir vaikelis Jėzus motinos žodžiu bei pavyzdžiu gaudavo tikėjimo, ištikimybės, meilės, kantrumo ir garbingumo pamokų.
Palaiminti mes, kai mūsų bendrijoje ugdomas žmonių kilnumas bei Dievo meilė. Palaiminti, kai atpažįstame ir pasirenkame tuos, iš kurių galima pasimokyti gėrio.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai