Žmonėms gausiai susirinkus, Jėzus pradėjo kalbėti: „Ši karta yra bloga karta. Ji reikalauja ženklo, bet jai nebus duota jokio kito ženklo, kaip tik Jonos ženklas. Kaip Jona buvo ženklas nineviečiams, taip Žmogaus Sūnus bus šiai kartai. Pietų šalies karalienė teismo dieną prisikels drauge su šios kartos žmonėmis ir juos pasmerks. Nes ji atkeliavo nuo žemės pakraščių pasiklausyti Saliamono išminties, o štai čia daugiau negu Saliamonas. Ninevės gyventojai stos teisme drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes jie atsivertė, išgirdę Jonos pamokslus, o štai čia daugiau negu Jona“.

Skaitiniai E1 (391)

Rom 1, 1–7: Per Kristų esame gavę malonę ir apaštalo tarnystę, kad jo garbei skleistume tikėjimo klusnumą visose pagonių tautose

Ps 98, 1. 2–3ab. 3c–4. P.: Savo išganymą Viešpats apreiškė.


Komentaro autorė – Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD

Koks didingas pirmasis skaitinys – šventasis apaštalas Paulius sako mums, kad esame pašaukti būti šventi. Ar tikime šia realybe? II Vatikano Susirinkimas taip pat priminė apie visuotinį pašaukimą šventumui – ar apmąstome šią stulbinamą žinią: esame Dievo kviečiami, t. y. kiekvienas žmogus – tu, aš, visi žmonės yra pašaukti būti šventi, gyventi Kristaus gyvybe, gyventi meilės ir tarnystės, klusnumo Dievui gyvenimą. Toks yra krikščioniškasis pašaukimas į šventumą. Būtų gera šiandien skirti laiko maldingai peržvalgai: ar esu ištikimas, kur reikėtų atsinaujinti, idant mano gyvenimas labiau panašėtų į Jėzaus, ir būtume tokie, kokių Jis mūsų trokšta – krikščionys, Jo sekėjai, Dievo valios ieškotojai.

Evangelija atskleidžia žmogiškąjį trapumą ir silpnumą reikalaujant ženklo, kas Jėzus esąs. Po visų Jo padarytų stebuklų žmonės vis dar abejoja, netiki Juo. Mes taip pat dažnai abejojame, nepaisydami visos iš Dievo gautos pagalbos. Galbūt ir mes kaip anie žmonės žvalgomės ženklo, kuriuo patikėtume. Jeigu stabtelėtume, išvystume kiekvienos dienos stebuklą – tai, kad esame, galime kalbėti, bendrauti, vaikščioti ir t. t. – visa tai yra Dievo dovanos mums. Ar jas branginame, esame dėkingi už tuos mažus gerus mums nutinkančius dalykus? Ar dėkojame už savo būties dovaną, už visą mus supantį grožį, nuostabius saulėlydžius, kurie mums yra dovanoti Dievo? Stebuklai nuolatos vyksta. Melskime Dievą atverti mūsų akis, idant juos išvystume, ir dėkingos širdies, kuri džiaugtųsi Jo meilės bei rūpestingumo gausa. Prašykime, kad Dievas suteiktų mums nuostabos dovaną, kad visame ir visur įžvelgtume Dievo apvaizdos ranką, besidalinančią su mumis Jo kūrinijos grožiu mus supančiame pasaulyje ir kituose žmonėse. Dievui šlovė už viską.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai