Jėzus kalbėjo:
    „Vargas jums, fariziejai! Jūs duodate dešimtinę iš mėtų, rūtų ir kitokių žolelių, o nepaisote teisingumo ir Dievo meilės. Reikia šitai daryti ir ano neapleisti!
    Vargas jums, fariziejai! Jūs taip mėgstate pirmąsias kėdes sinagogose ir sveikinimus turgavietėse…
    Vargas jums! Esate lyg apleisti kapai, kuriuos žmonės nepastebėdami mindžioja“.
    Tada vienas Įstatymo mokytojas atsiliepė: „Mokytojau, taip kalbėdamas, tu ir mus įžeidi“.
    Jis atsakė: „Vargas ir jums, Įstatymo mokytojai! Jūs kraunate žmonėms nepakeliamas naštas, o patys tų naštų nė vienu pirštu nepajudinate“.

Skaitiniai E1 (395)

Rom 2, 1–11: Dievas kiekvienam atmokės už jo darbus, pirma žydui, paskui graikui

Ps 62, 2–3. 6–7. 9. P.: Viešpatie, tu kiekvienam atmokėsi pagal jo darbus.


Komentaro autorė – Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD

Šiandienos skaitiniai stebina tiek Jėzaus, tiek šventojo apaštalo Pauliaus žodžių kietumu. Tarsi nesiderintų su tuo mylinčiu ir atjaučiančiu Jėzumi. Dar labiau stebina Jėzaus poelgiai.

Šiandien minime šventosios Margaritos Marijos, kuriai Jėzus atskleidė savo didžią meilę žmonijai, dieną: „Štai toji širdis, kuri taip pamilo žmones...“ Ir Viešpaties skundas, kad toji širdis neranda nieko daugiau vien šaltumą ir atmetimą.

Atsimenant tai, stebina Jėzaus žodžiai šiandienėje Evangelijos ištraukoje. Jėzus yra tiesa – amžinoji tiesa ir negali taikstytis su veidmainyste. Anų dienų religijos lyderiai – fariziejai ir Rašto aiškintojai – negyveno savojo pašaukimo pilnatve, kurią taip nuostabiai nusako psalmės žodžiai: Dieve, Tu esi mano Dievas, ilgisi Tavęs mano siela, trokšta Tavęs ir mano kūnas kaip sausa ir pavargusi žemė.

Iš Jėzaus žodžių galime nujausti, kad vyresniesiems nepavyko gyventi Dievui ir tik Dievui vienam. Juos paveikė aplinkiniai žmonės. Šiandienis skaitinys atskleidžia vidinę netvarką. Jėzus atvirai pasako tai, ką visi galbūt ir suvokė, tačiau nedrįso išsakyti: „Jūs nepaisote teisingumo ir Dievo meilės.“ Nėra vidinės išmaldos.

Šventasis Paulius drąsina tikinčiuosius Romoje: „Išpuikėliams, kurie neklauso tiesos, bet yra pasidavę neteisumui, – [Dievas atmokės] pykčiu ir rūstybe.“ Bet šlovė, pagarba bei ramybė kiekvienam, kuris daro gera. Juk Dievas nėra šališkas. Jėzus ir Paulius atvirai kalba tai, ką kiti šnabždasi slaptoje.

Kokia mūsų padėtis, kokia mūsiškė laikysena? Pasilikime su 62-osios psalmės žodžiais ir klauskime savęs: ar Dievas yra mano gyvenimo centras, ar ilgiuosi Jo? Kokią vietą skiriu Jam savo gyvenime? Kai nubundu rytą, ar mano mintys kyla į Jį? Atėjus vakarui – ar sudedu į Jo rankas visus dienos įvykius dėkodamas už šią dieną? Jėzaus žodžiai aukštiesiems fariziejams lygiai galioja ir mums. Galime vykdyti visas išorines tikėjimo praktikas, eiti į Mišias, melstis ir kt., tačiau mūsų krikščioniško gyvenimo lakmusas yra meilė. Atsiminkime meilę Dievui ir artimui – tokia yra Jėzaus žinia fariziejams ir mums šiandieną. Mylėti Dievą visu protu, visa siela, visomis jėgomis ir mylėti artimą kaip save patį: tokia mūsų užduotis šiandien.

Mūsų malda Jėzui galėtų būti: „Meile liepsnojanti Jėzaus Širdie, uždek mane meile Tau ir artimui, kiekvienam kenčiančiam, vienišam, suvargusiam žmogui.“

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai