Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
    „Įsidėmėkite: jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, neleistų jam įsilaužti į savo namus. Ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“.
    Tuomet Petras paklausė: „Viešpatie, ar šį palyginimą pasakei tik mums, ar visiems?“
    Viešpats atsakė: „Koks užvaizdas tiek ištikimas ir sumanus, kad šeimininkas galėtų jį paskirti vadovauti šeimynai ir savo metu ją maitinti? Laimingas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį. Sakau jums tiesą: jis paskirs jį valdyti visos nuosavybės. Bet jeigu anas tarnas pasakys pats sau: 'Mano šeimininkas neskuba grįžti', ir ims mušti tarnus bei tarnaites, valgyti, gerti ir girtuokliauti, tai to tarno šeimininkas sugrįš vieną gražią dieną, kai jis nelaukia, ir tokią valandą, kurią jis nė manyti nemano. Šeimininkas jį žiauriai nubaus, ir jam teks neištikimųjų likimas.
    Tarnas, kuris žino savo šeimininko valią, bet nieko neparuošia ir pagal jo valią nedaro, bus smarkiai nuplaktas. O kuris nežino šeimininko valios, kad ir baustinai pasielgęs, bus mažai plakamas. Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota“.

Skaitiniai E1 (407)

Rom 6, 12–18: Paveskite Dievui save, kaip iš mirusiųjų atgijusius

Ps 124, 1–3. 4–6. 7–8. P.: Mums padeda Viešpats, dangaus ir žemės Kūrėjas.


Komentaro autorius – kun. Gabrielius Satkauskas

Vakar girdėtas Jėzaus palyginimas apie strėnų sujuosimą ir žiburių uždegimą skirtas visiems tikintiesiems, o šiandienos palyginimas ypač taikytinas apaštalams ir turintiesiems mokymo pareigą. Klausimas: kas yra tie prievaizdai, kurie pasižymi sumanumu ir ištikimybe? Kas yra tie, kuriuos sugrįžęs Viešpats išaukštins paskirdamas vadovauti savo šeimynai? Jei prižiūrėdamas šeimininko gėrybes tarnas bus ištikimas, tačiau stokos sumanumo arba priešingai – bus sumanus, bet neištikimas, šeimininko turtai pražus. Dėl to Dievo reikaluose reikalingi tiek sumanumas, tiek ištikimybė. Istorijoje yra buvę daug Dievo tarnų ar Jo išminties skelbėjų, kurie, nors ir buvo ištikimi, visgi dėl savo neišmanymo mokyti ar tvarkyti bažnytinius reikalus sunaikino gausybę Šeimininko turtų, t. y. pražudė daugybę sielų. Jie tai padarė skelbdami arba per daug griežtus atgailos reikalavimus, arba demonstruodami neprotingą atlaidumą.

Dievas yra lygiai teisingas kaip ir gailestingas bei priešingai. Ir kiekvienas, kuris turi mokymo ar vadovavimo pareigą, privalo išmintingai (teisingai) bei sumaniai (gailestingai) skelbti teisingą Dievo gailestingumą, kad nepražūtų nė viena siela dėl galimo aplaidumo arba priešingai – dėl perdėto „pasiaukojimo“, kuriame nėra vietos gailestingumui. Prievaizdas išties budi, kai rūpinasi, kad Jo šeimininko namuose nebūtų vieno ar kito kraštutinumo. „Laimingas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį“.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai