Unsplash.com nuotrauka

Vaikui reikia kur kas daugiau nei vien tik maisto, vandens ar stogo virš galvos. Jam reikia artimo fizinio ryšio ir socialinės sąveikos su žmogumi, kad galėtų optimaliai vystytis. Deja, tikėtina, kad ypač šeimos, kurios įsivaikina ar planuoja globoti vaikus, susiduria su daugybe problemų vien dėl to, jog vaikams augant globos namuose nebuvo patenkinti ankstyvieji jų poreikiai. Tėvai, kurie ieškodami pagalbos dėl iškilusių auklėjimo, vaiko elgesio ir bendravimo problemų, kreipiasi į specialistus, dažnai prisipažįsta, kad priėjo liepto galą. Mažas vaikas, kurį jie priėmė į šeimą, turėdami daug vilčių, kažkodėl lieka atsietas nuo šeimos – jis keistai arba neramiai reaguoja į paprastas socialines situacijas, atsisako meilės, netgi užsipuola šeimos narius, juos valdo pykčio ir susierzinimo priepuoliais. Tokie tėvai dažnai jau būna išbandę „atskyrimo pertraukėlių“ metodą, bausmes ir gydymą vaistais. Bet, regis, nė viena priemonė iš tikrųjų nepadėjo. Nusivylę jie veda vaiką pas specialistus, ieško įvairių problemos sprendimo būdų. 

Karyn Brand Purvis, David R. Cross ir Wendy Lyons Sunshine knygoje „Ryšys su vaiku“ (2019 m.) pateikiama ne tik naujausių mokslinių tyrimų duomenimis grįstų žinių, padėsiančių geriau suprasti savo atžalas, bet ir gausybė praktinių patarimų, kaip auginti vaikus, kurti ir palaikyti tvirtą ryšį su jais, kaip suprasti, kas slypi už vaiko elgesio. Ji  kupina vilties, kad meile ir globa paremtas ryšys padės kiekvieno vaiko gyvenimo žaizdoms gyti. Knyga bus naudinga visiems tėvams, tiek įsivaikinusiems ar globojantiems vaikus, tiek auginantiems savo biologinius vaikus bei su mažaisiais dirbantiems specialistams.

Knygos autorių teigimu, galima pastebėti tam tikrus tėvų, auginančių tiek biologinius, tiek įsivaikintus ar globojamus vaikus, auklėjimo įpročius, kurie gali pakenkti tarpusavio, tėvų ir vaikų, ryšiui bei prieraišumui. Dalinamės specialistų išskirtomis dažniausiai pasitaikančiomis kliūtimis prieraišumo formavimuisi.

Vaikų vežimėliai

Vežimėliai yra patogūs išskirtiniais atvejais, tačiau daugelis šeimų juos naudoja per daug dažnai. Pavyzdžiui, motina galbūt užsuks su draugėmis į kavinę ir paliks vaiką sėdėti vežimėlyje. Bet jis užkirs kelią socialinei interakcijai, kurios vaikui reikia sužadinti sveiką neurologinių ryšių formavimąsi smegenyse. 

Pexels.com nuotrauka

Vaikas, laikomas ant rankų, jaučia jūsų krūtinės vibraciją, kai kalbate, girdi jūsų balsą, jaučia kūno šilumą, paplekšnojimą, kai jį paglostote, stebi, kaip šypsotės ir meiliai jį pakalbinate. Šių esminių ir nepaprastų dalykų nepatiria kūdikis, kuris mamos negali matyti, nes yra įkalintas negyvame plastikiniame vežimėlyje. Naujagimis yra trumparegis, apytiksliai jis mato atstumą nuo mamos krūties iki jos veido. Kai vaikas yra suvaržomas vežimėlyje, atskiriamas nuo mamos ar tėvo kūno ir laikomas nuošalyje, optimaliai nesivysto jo jutimo organai ir santykių kūrimo įgūdžiai. Esant galimybei, paimkite, laikykite ir apkabinkite. Tai ypač svarbu, padedant įvaikintam ar sužalotam vaikui įveikti bet kokio nepritekliaus pėdsakus.

„Atskyrimo pertraukėlės“

„Atskyrimo pertraukėlės“ yra įprasta drausminimo forma, kai paprastai tėvai vaikui liepia pasišalinti ir užsidaryti savo kambaryje. Deja, šis metodas duoda priešingą rezultatą specialiųjų poreikių vaikams, ypač tiems, kurie buvo įvaikinti ar turi prieraišumo sunkumų. Tokie vaikai dažnai nepajus ryšio su šeima ir kitais žmonėmis. Fizinė vaiko izoliacija kambaryje tik sustiprins giliai įsišaknijusią patirtį, kad jis gali pasitikėti tik savimi ir yra vienas prieš visą pasaulį.

Jeigu norite sudrausminti vaiką arba pataisyti blogą elgesį, geriau jo neignoruokite ir neatstumkite, o laikykite arčiau savęs. Norėdami pakoreguoti elgesį, likite šalia. Drausminimui taikykite „pagalvok, ką blogai padarei“ metodą, kai pasodinate į „apmąstymų kėdutę“, kol vaikštote aplinkui, nepradingstate iš vaiko akiračio ir esate pasirengę įsitraukti į konstruktyvų pokalbį, kai vaikas panorės pakalbėti, kas įvyko ne taip. Toks artumas parodo, kad, net jei jis elgiasi netinkamai, jūs jį mylite ir esate pasirengę spręsti problemas.

Pixabay.com nuotrauka

Akių kontakto trūkumas

Dėl greito gyvenimo tempo tėvai nuolat stengiasi vienu metu suderinti kelias pareigas. Kai tiek daug dalykų gyvenime reikalauja jūsų dėmesio, gali praeiti ilgi laiko tarpai jums net nepažiūrint vaikui į akis. Sąmoningai sulėtinkite tempą ir nustokite dirbti bet kokį darbą, kai nori kalbėti vaikas. Tiesiogiai ir maloniai žiūrėkite jam į akis, kai kalba. Tos kelios minutės nelabai jums pakenks laiko atžvilgiu, tačiau suteiktas dėmesys vaikui bus didžiulė dovana. Akių kontaktas yra svarbi priemonė, stiprinant tėvų ir vaikų ryšius.

Televizija, filmai ir elektroniniai žaidimai

Vaikai, šiek tiek linkę laikytis nuošaliai arba kuriems trūksta prieraišumo įgūdžių, dažnai žiūri televizorių arba žaidžia elektroninius žaidimus. Kaip galima pastebėti, tokia pramoga yra įtraukianti ir nereikalauja socialinio atsako. Tai yra pakankama priežastis griežtai reguliuoti šias veiklas.

Reikia prailginti laiką, kurį rizikos grupės vaikas praleidžia su žmonėmis, ir sutrumpinti laiką, jo praleidžiamą vieno su elektroniniais prietaisais. Vaikui pakaktų vienos valandos per dieną praleisti prie televizoriaus. Tačiau prisiminkite, kad televizorius ir elektroniniai žaidimai tik trumpam pritraukia dėmesį. Jums reikia skatinti tokias veiklas, kurios ilgina dėmesio sutelkimo laiką. Galite panaudoti daugybę žaislų, tačiau duodami kažkokį žaislą nesakykite, kad eitų žaisti vienas. Žaiskite kartu!

Kai rizikos grupės vaikai skatinami praleisti daugiau laiko su negyvais prietaisais, tai tik toliau menkina socialinius įgūdžius, silpnina dėmesį ir didina polinkį į agresiją ir prastus socialinius pasirinkimus.

Karyn Brand Purvis, David R. Cross, Wendy Lyons Sunshine „Ryšys su vaiku“. Vertė Justė Povilaitienė, leidykla VAGA, 2019 m.

Leidyklos VAGA informacija