Egdūnas Račius. Evgenios Levin nuotrauka

Kai Vilniaus savivaldybė musulmonų bendruomenei suteikė sklypą mečetės statyboms, viešumoje įvyko keletas dalykų. Visų pirma, Lietuvos totorių bendruomenė atsisakė būti siejama su šiomis statybomis, tuo pat metu viešojoje erdvėje pasisakė net du dvasiniai musulmonų Lietuvoje vadovai – muftijai. Abu muftijai atstovauja skirtingoms musulmonų bendruomenėms Lietuvoje. Romas Jakubauskas yra Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro-muftiato, įkurto 1998 m., muftijus ir atstovas. Aleksandras Beganskas atstovauja Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybai-muftiatui, įkurtam 2019 m. kovo mėnesį. Abu muftijai yra totoriai pagal tautybę, t. y. priklauso vienai iš seniausiai Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų, išpažįstančių islamo tikėjimą. Iš šių ženklų atrodo, kad kalbėti apie musulmonus Lietuvoje kaip vientisą darinį pasidarė nebeįmanoma – bendruomenėje įvyko skilimas.

Kyla klausimas: kodėl itin maža religinė bendruomenė Lietuvoje (anot 2016 m. „Pew Research“ duomenų – tik apie 0,1 proc. visų Lietuvos gyventojų) nesutaria? Ar tokia situacija buvo nuo pat Lietuvos valstybės atkūrimo? Ar pleištas atsirado besikeičiant demografiniams rodikliams, t. y. Lietuvos musulmonų bendruomenėje daugėjant atsivertusiųjų į islamą, atvykusiųjų iš svečių šalių ir mažėjant Lietuvos totorių? Ar skirtis religinė, politinė, kultūrinė ar ideologinė? Ar tai konfliktas tarp autochtonų ir atvykėlių? 

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, musulmoniškųjų kultūrų tyrinėtojas, religijotyrininkas EGDŪNAS RAČIUS mano, kad situacija turi gerokai neįprastesnį paaiškinimą, nei atrodo iš pradžių. Su profesoriumi kalbėjomės apie Lietuvos musulmonų bendruomenės istoriją ir skilimą – įvykusį kiek anksčiau, nei viešojoje erdvėje pasklido kalbos apie naujosios mečetės statybas.

Bendruomenės skilimo priežastys: tiek vidinės, tiek išorinės 

Istoriją galima pradėti nuo tada, kai Lietuvos musulmonai įgavo viešojo gyvenimo formą, t. y. tapo teisėta organizacija, viena iš tradicinių religinių bendrijų Lietuvoje, siekiančių jiems svarbių tikslų. Pirmoji Lietuvoje organizacija, vienijanti Lietuvoje gyvenančius musulmonus sunitus, buvo įkurta 1998 m. Būtent ši organizacija 20 metų kalbėjosi su Vilniaus miesto savivaldybe dėl mečetės sostinėje: arba jos atstatymo Lukiškėse, arba naujos pastatymo kur nors kitur Vilniuje. 

Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras-muftiatas, anot prof. Egdūno Račiaus, 1998 m. buvo „skėtinė organizacija, vienijanti praktiškai visas Lietuvoje registruotas musulmonų bendruomenes“. „Visos organizacijos turėjo muftiato taryboje savo atstovus, buvo renkamas pirmininkas – muftijus. Viskas vyko sklandžiai, tačiau užpraeitais metais Lietuvos musulmonų bendruomenėje ir muftiate įvyko skilimas. Šis skilimas tik iš dalies buvo vidinis: ambicijos ir vidiniai nesutarimai galėjo turėti jam įtakos, tačiau tai nebuvo vienintelė skilimo priežastis“, – kalba prof. E. Račius. 

Profesoriaus teigimu, vienas svarbiausių pleištų atsirado 2016 m. po nepavykusio perversmo Turkijoje: „Lietuvos musulmonų viešajame gyvenime didžiulę įtaką nuo pat nepriklausomybės atkūrimo turėjo Turkija ir Turkijos ambasada Lietuvoje. Turkija veikė per religijos reikalų departamentą – Diyanet“, – kalba prof. Egdūnas Račius. Pastebėtina, kad 2013 m. buvo atidarytas Islamo kultūros ir švietimo centras (esantis Smolensko gatvėje, Vilniuje), kuriame dabar meldžiasi dalis Lietuvoje gyvenančių musulmonų, taip pat nuolat rengiamos islamo kultūros pažinimo pamokos, repetuoja totorių folkloro ansamblis. Šio centro įsigijimą ir atidarymą finansavo Turkijos ambasada. Centro direktorius dabar yra A. Beganskas – naujojo muftiato muftijus. 

„Kaip žinome, perversmo Turkijoje organizavimu buvo apkaltintas Fethullah Gülenas, kuris iki to laiko buvo gana įtakingas Lietuvoje, veikė per įvairiausias organizacijas, turėjo pasekėjų mūsų šalyje. Anksčiau turkai savęs neskirstė į „güllenistus“ ir „diyanistus“, tačiau po bandymo įvykdyti perversmą visa turkų visuomenė pasidalijo į stovyklas“, – pasakoja prof. E. Račius. Fethullah Gülenas – buvęs dabartinio Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano bendražygis, vienas įtakingiausių pasaulyje musulmonų, kalbantis apie toleranciją, altruizmu, švietimu ir sunkiu darbu grįstą islamo religiją, buvo nurodytas kaip pagrindinis 2016 m. liepos 16 d. perversmo organizatorių, o visi jo pasekėjai paskelbti pavojingais Turkijos valstybei. 

EPA nuotrauka

Tokie pokyčiai Turkijos visuomenėje ir politinėje situacijoje turėjo įtakos ir mažos musulmonų bendruomenės Lietuvoje vientisumui: „Turkija pradėjo daryti spaudimą ir Lietuvai, kad „güllenistus“, kuriuos laikė teroristais, išduotų jai. Lietuvos valstybė pasirinko „güllenistams“ suteikti politinį prieglobstį. Kalbant apie Lietuvos musulmonų bendruomenę, galima klausti: o kas iš to? Juk čia iš pažiūros turkai tarpusavyje pešasi. Tačiau taip nėra: muftiato vadovas Lietuvoje (tuo metu Lietuvoje dar buvo tik vienas muftiatas – red. past.) nepasidavė „diyanistų“ spaudimui ir liko draugiškas „güllenistams“. Turkijos ambasada pradėjo regzti intrigas ir bandyti parodyti, kad muftijus yra arba išvien su teroristais, arba bent jiems draugiškas. O tai bet kokiu atveju reiškia priešiškumą dabartinei Turkijos valstybei. Dalis muftiato narių kartais dėl asmeninių, kartais dėl ideologinių paskatų palaikė Turkijos valstybės pusę. Kai jau įtampos išaugo tiek, kad nebuvo įmanoma vienybės išlaikyti, įsteigtas alternatyvus muftiatas – Lietuvos musulmonų bendruomenių taryba, į kurią perėjo dalis buvusių to originalaus muftiato bendruomenių“, – pasakoja prof. Egdūnas Račius. Naująjį muftiatą, anot jų interneto puslapyje nurodytos informacijos, sudaro dvi organizacijos: Vilniaus musulmonų sunitų religinė bendruomenė (kurią sudaro apie 1000 musulmonų, gyvenančių Vilniaus mieste) ir Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenė (apie 500 musulmonų, gyvenančių Kauno mieste ir rajone). Naujai įsteigta organizacija gavo tradicinės religinės bendruomenės vardą, buvo patvirtinta LR teisingumo ministerijos. 

„Nuo 1998 m. iki maždaug 2018 m. visiems Lietuvos sunitams atstovavo tik tas vienintelis originalusis muftiatas, bet dabar yra institucionalizuotas skilimas, nes atsirado nauja, LR teisingumo ministerijos patvirtinta, organizacija. Naujojo muftiato centras – Kauno mečetė, nors muftijumi paskirtas žmogus Vilniuje“, – pasakoja prof. Račius.

EPA nuotrauka

Besikeičiantis pasaulis – besikeičianti musulmonų bendruomenė Lietuvoje 

Įvykus skilimui Lietuvos musulmonų sunitų bendruomenėje Lietuvoje, galima pradėti kalbėti apie dvi atskiras organizacijas, siekiančias skirtingų tikslų. Pasak prof. Egdūno Račiaus, bent jau žiūrint iš šalies atrodo, kad, nepaisant to, jog senąjį muftijų dar palaiko kai kurios organizacijos, tačiau naujasis muftiatas „sėkmingai marginalizuoja originalųjį“. Profesorius priduria, kad tokia padėtis susiklostė ir dėl kintančios musulmonų bendruomenės Lietuvoje. 

„Šiame kontekste reikia atsižvelgti į vieną dalyką: Lietuvos musulmonų bendruomenė plačiąja prasme demografiškai sparčiai kinta. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metu didžiąją dalį musulmonų sudarė totoriai, o dabar totoriai sudaro apie pusę arba mažesniąją pusę Lietuvos musulmonų. Lietuvos musulmonų registruotose organizacijose svarbų vaidmenį pradeda vaidinti į islamą atsivertę Lietuvos piliečiai, išeiviai iš kitų šalių. Kai kada per santuokas, šeimas, kai kada kitais keliais – studijų ar verslo – atvykę į Lietuvą. Abi organizacijos, ypač naujoji, tikrai neatstovauja tik totoriams – nors totorių organizacijose yra. Senajame muftiate galbūt lieka daugiau totoriškumo, nors tenai irgi matyti, kad gana svarbų vaidmenį pradeda vaidinti išeiviai iš kitų šalių. Originaliame muftiate praktiškai nėra į islamą atsivertusių lietuvių, o naujajame jie vienokį ar kitokį vaidmenį turi“, – apie skirtumus organizacijose kalba prof. E. Račius. 

„Senojo muftiato taryba priešinosi Vilniaus miesto savivaldybės siūlymams skirti sklypą užmiestyje arba šiuo atveju – praktiškai prie oro uosto, Liepkalnyje. Jie daugybę metų sakydavo, kad nepriims to prastesnio varianto, o tarsis dėl priimtinesnio. Naujasis muftijus padarė kitaip – jis nuėjo, kaip suprantu, pas merą ir tarė: „Ar dar turite tą Liepkalnio pasiūlymą? Imame jį!“ Išėjo taip, kad savivaldybė 20 metų tarėsi su vienu muftiatu, o sutarė su kitu. Įdomu sužinoti, ar savivaldybė ir meras suvokė, kad staiga bendraujama su nauja organizacija, o ne su tais žmonėmis, su kuriais bendrauta 20 metų?“ – klausia profesorius. Šį aspektą pastebėjo ir prof. Tamara Bairašauskaitė, kalbėjusi apie Vilniaus savivaldybės ir Lietuvos valstybės įsipareigojimą Lietuvos totorių bendruomenei grąžinti jiems teisėtai priklausiusią ir Lukiškėse stovėjusią mečetę. Mečetė buvo sugriauta Sovietų Sąjungos okupacijos laikotarpiu. 

Nepavykęs karinis perversmas Turkijoje svarbus ir tuo požiūriu, kad būtent po jo buvo galutinai įtvirtinta dabartinio prezidento R. T. Erdogano vienvaldystė ir kartu tolesnė islamizacijos politika Turkijoje. Ilgą laiką Turkija ėjo sekuliarizacijos keliu, tačiau pastaraisiais metais kryptis smarkiai pasikeitė: atsirado siekis sugrąžinti religiją į politinį gyvenimą: „Ideologiškai originalusis muftiatas yra tam tikra prasme tradicinio totoriško islamo tąsa. Naujasis muftiatas yra kiek kitokio kirpimo ne tik dėl to, kad palaiko draugiškus santykius su Diyanet, atstovaujančia valdančiai turkų partijai, kuri yra žinoma kaip revaivalistinė (siekianti sugrąžinti islamo svarbą valstybėje – red. past.), islamistinė partija, bet ir dėl to, kad žmonės, kurie dalyvauja naujo muftiato veikloje, praktikuoja kitokį islamą“, – apie pokyčius ir Turkijoje, ir Lietuvoje pasakoja VDU profesorius. 

EPA nuotrauka

Nors sunku kalbėti apie aiškius dviejų musulmoniškų organizacijų skirtumus, tačiau vienas aspektas yra svarbus – naujasis muftiatas, įsikūręs 2019 m. kovo mėnesį, savo vienu pagrindinių tikslų laiko mečetės atsiradimą. Senasis muftiatas, kuriam taip pat buvo siūlytas šis sklypas, jo atsisakė dėl teritorijoje esančių senųjų marijavitų kapinių ir netoliese stovinčios degalinės. Naujojo muftiato atstovai nusprendė, kad religinė praktika šiuo bendruomenės egzistavimo laikotarpiu yra kur kas svarbesnė, nei konkreti mečetės buvimo vieta Vilniuje. Augant musulmonų skaičiui Lietuvoje, mečetė neabejotinai yra svarbi religinės bendruomenės dalis.