Bernardinų kapinių katė Lycka.

Eglės Jablonskienės nuotrauka

Per Vėlines (ar bet kurią kitą dieną) užsukę į Vilniaus Bernardinų kapines, greičiausiai sutiksite orią, tačiau draugišką vietinę gyventoją. Balta su juodomis dėmėmis dama pritipens prie jūsų, leisis paglostoma, pamaitinama ar... fotografuojama. Netgi savo paskyras feisbuke ir instagrame turi – „Bernardinų kapinių katinas“.

„Iš tiesų tai yra katė“, – sako šių paskyrų administratorė Eglė Jablonskienė, dažnai aplankanti Bernardinų kapines. Jai kartu su dukra ir gimė idėja ūsuotosios gražuolės nuotraukas kelti į virtualiąją erdvę.

„Manau, kad ši katė yra tarsi kapinių simbolis. Ji labai draugiška, palydi svečius, turistus – todėl tikrai verta savo atskiro feisbuko ir instagramo“, – įsitikinusi E. Jablonskienė. Jai turbūt pritartų ir visi kiti kapinių lankytojai, kurie socialinėje erdvėje taip pat dalijasi katės nuotraukomis. 

Bernardinų kapinių katė Lycka.

Pijaus Krūmino nuotrauka

Bernardinų kapinių katė Lycka.

Eglės Jablonskienės nuotrauka

Bernardinų kapinių katė Lycka.

Eglės Jablonskienės nuotrauka

Vedamas smalsumo į šias kapines užsukau ir aš. Įžengęs pro vartus, dešinėje pamačiau nedidelį namelį – žinojau, kad čia gyvena katės šeimininkė. Sutikau kieme besidarbuojančią moterį – tai buvo  lenkų poetė, teatro režisierė Alina Lasota. Ji – namelyje gyvenančios moters draugė.

„Toji šeimininkė – Alina Genoefa Petkevič. Ji sunkiai kalba lietuviškai, be to, dabar miega – jau garbaus amžiaus...“ – sako A. Lasota. Tačiau pati sutinka papasakoti apie, ko gero, garsiausią katę Lietuvoje, kuri ramiai tupėjo netoliese ir žiūrėjo į mus, tartum klausydamasi pokalbio.

„Jos vardas Lycka, nuo lenkiško žodžio smakołyczek – skanėstas. Lietuviškai galėtume versti „Smagurė“, kadangi ji labai mėgsta skaniai pavalgyti, – šypsosi pašnekovė. – Tai katytei jau bus kokie 5 metai. Vieną kartą ji pati atklydo į šitą namelį, kai čia dar gyveno ir ankstesnė šeimininkė, buvusi kapinių prižiūrėtoja, šiemet mirusi Jadvyga Petkevič. Lycka visą žiemą prabuvo sandėlyje, Jadvyga ją maitino – kol po truputį katytė apsiprato su žmonėmis.“

Bernardinų kapinių katė Lycka.

Eglės Jablonskienės nuotrauka

Bernardinų kapinių katė Lycka.

Eglės Jablonskienės nuotrauka

A. Lasota pasakoja, kad šiandien Lycka pas savo šeimininkę Aliną užsuka nedažnai – keliskart per dieną ateina paėsti arba pernakvoti ir pasišildyti. Tačiau jai kur kas mieliau dieną naktį slampinėti po Bernardinų kapinių teritoriją.

„Kai ateina vasara, šilti orai – ji tada miega ant kapų, – sako rašytoja. – Žmonėms tai labai įdomu – jie puola fotografuoti. Labai įžymi katė. Net ir svečiai iš Australijos, pirmąkart atvykę į Lietuvą, iškart atpažino Lycką...“

Bernardinų kapinių katė Lycka.

Eglės Jablonskienės nuotrauka

Bernardinų kapinių katė Lycka.

Eglės Jablonskienės nuotrauka

Bernardinų kapinių katė Lycka.

Eglės Jablonskienės nuotrauka