Prof. Alfonsas Motuzas (1955–2019).

VDU nuotrauka

Lapkričio 1 d., eidamas 64 metus, po ilgos ir sunkios ligos Vilniuje mirė muzikologas, etnologas Alfonsas Motuzas. Šią liūdną žinią „Bernardinams“ patvirtino VDU Teologijos fakulteto dekanas diak. Benas Ulevičius.

„Profesorius tvirtai laikėsi, iki galo vykdė akademinę veiklą, nepaisant sunkios ligos. Pastaraisiais metais jis Vytauto Didžiojo universitete dėstė religijotyrą, dirbo, kiek jam leido sveikata“.

Didžiulė mokslinė veikla

A. Motuzas visą savo gyvenimą skyrė liaudies pamaldumo ir tradicinių giesmių tyrinėjimams, sudarė lietuvių liaudies instrumentinės muzikos ir giesmių rinkinių. Profesorius išleido daugiau nei 10 knygų, kuriose išsamiai pristatė skirtingų Lietuvos vietovių liaudies pamaldumo tradicijas. Taip pat publikavo dešimtis mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje.

A. Motuzas gimė 1955 m. lapkričio 22 d. Šiauliuose. 1979 m. baigė Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakulteto A. Buikos orkestrinio dirigavimo klasę. 1987–1991 m. tobulinosi Maskvos Gnesinų muzikos pedagoginio instituto Liaudies muzikos instrumentų katedros aspirantūroje. 1992 m. humanitarinių mokslų daktaras (muzikologija), 2002 m. habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (etnologija). Nuo 2004 m. – profesorius.

Per savo gyvenimą A. Motuzas dėstė įvairiose Lietuvos aukštosiose mokyklose, Vilniaus ir Telšių kunigų seminarijose. Taip pat skaitė paskaitas Toronto, Oslo, Vienos, Krokuvos bei kituose užsienio universitetuose.

Meilė žmogui ir liaudies pamaldumui

„Profesorius Motuzas buvo ypatingos kartos mokslininkas, nes jis, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, aktyviai dalyvavo atkuriant aukštojo mokslo institucijas, kuriose buvo dėstomi religijos mokslai, teologija. Galima paminėti, kad nuo 1992 m. jis pradėjo darbuotis šv. Antano kolegijoje, paskui tapo jos vadovu. 1997 m. jis pradėjo dėstyti Vytauto Didžiojo universitete. Tai – žmogus, kuris savo įgytą etnologijos ir muzikologijos išsilavinimą visiškai atidavė jaunosios specialistų kartos kūrimui“, – teigia B. Ulevičius.

Pasak VDU KTF dekano, A. Motuzas išsiskyrė dideliu draugiškumu ir kolegialumu. „Jis visada pirmas siūlydavo pagalbą studentams, labai mielai konsultuodavo, dalindavosi savo žiniomis, – prisimena B. Ulevičius. – Profesorius taip pat turėjo drąsinimo dovaną – jis skatino nepasiduoti, judėti pirmyn ir pakeldavo nuotaiką jauniems specialistams. Todėl bendrauti su juo, kaip su kolega, buvo visada labai gera. Mes, jaunesnieji profesoriaus kolegos, niekada nejausdavome nereikalingos įtampos, galėdavome bendrauti apie svarbius dalykus draugiškai ir paprastai – toks buvo profesoriaus bruožas.“

Diakonas priduria, kad A. Motuzas jį stebino išskirtine energija ir optimizmu, kurio nepakirto nei ilgametė liga, nei įvykę įvairūs svyravimai Lietuvos aukštojo mokslo erdvėje: „Jis visada buvo be galo darbštus mokslininkas – iki pat gyvenimo pabaigos nepaliaujamai tęsė savo tyrinėjimus, rašė apie įvairius atradimus etnologijos, muzikologijos ir ypatingai liaudies pamaldumo srityje. Kalbant apie profesinę sritį, įspūdį darė A. Motuzo meilė liaudies pamaldumui, jis buvo vienas didžiausių šios srities ekspertų. Apie tai kalbantis, jo akyse visada užsidegdavo ugnelė, pasigėrėjimas mūsų krikščioniškosios liaudies pamaldumo tradicijos grožiu. Jis mokėjo ir kitus užkrėsti tais dalykais.“

Artimieji prašo paremti hospisą

Atsisveikinimas su A. Motuzu vyks Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje adresu Sėlių g. 17.

Pirmadienį, lapkričio 4 d., 18:00 val. už velionį bus aukojamos Šv. Mišios.

Atsisveikinti su profesoriumi bus galima antradienį, lapkričio 5 d. nuo 9.00 val. iki 15.00 val. Kalnų giedojimas - 11.00 val. Urnos išnešimas - 15.00 val. 

A. Motuzo šeima vietoje gedulingų pietų renka piniginę auką Pal. Mykolo Sopočkos hospisui. Profesoriaus artimieji prašo nepirkti gėlių ar vainikų ir kviečia prisidėti, įdedant auką į dėžutę atsisveikinimo metu. Visi surinkti pinigai bus skirti minėtai įstaigai, globojančiai sunkiai sergančius ligonius.