Kadras iš rež. Audriaus Mickevičiaus ir Nerijaus Milerio dokumentinio filmo „Pavyzdingas elgesys“.

Seniausiame pasaulyje dokumentikos ir animacijos festivalyje „Dok Leipzig“ įvyko Audriaus Mickevičiaus ir Nerijaus Milerio dokumentinio filmo „Pavyzdingas elgesys“ pasaulinė premjera. Parodytas filmas pelnė net tris apdovanojimus – įvertintas pagrindiniu, tarpreliginės žiūri ir FIPRESCI prizais.

Pirmasis A. Mickevičiaus ir N. Milerio filmo (prod. Rasa Miškinytė, „Era Film“) rodymas „DOK Leipzig“ festivalyje įvyko tarptautinio konkurso programoje, į kurį pateko tik stipriausi filmai. Deja, režisierius A. Mickevičius šios geros žinios ir premjeros nesulaukė – kino režisierius, scenaristas ir įvairių tarpdisciplininio meno projektų autorius netikėtai mirė 2017 m., todėl jo darbą paties režisieriaus valia pabaigė ir renginyje su žiūrovais susitiko filosofas N. Milerius.

Lietuvos, Bulgarijos, Slovėnijos ir Italijos komandas suvienijęs kūrybinės dokumentikos filmas nagrinėja nusikaltimo, atleidimo ir socialinio teisingumo idėjas. Išgyvenęs nužudyto brolio netektį, A. Mickevičius peržengė Lukiškių kalėjimo slenkstį, kur susitiko su nuteistaisiais iki gyvos galvos Rimu ir Rolandu. Gyvagalviais vadinami kaliniai gyvena stovinčiame laike, bet nepraranda vilties pasikeisti ir kada nors išeiti į laisvę. Paties režisieriaus nuostatų kaita nuo pykčio atleidimo link filme tampa radikalia kelione, kurią nutraukia mirtina režisieriaus liga.

Savo feisbuko paskyroje N. Milerius pasidžiaugė: „Kada 2016 m. pabaigoje Audrius parodė savo kuriamo filmo pirmuosius epizodus, buvau tikras, kad tai bus Audriaus MAGNUM OPUS – viso gyvenimo filmas. Tai, kad Audrius nesulaukė vakardienos akimirkos, kada „Pavyzdingas elgesys“ Leipcigo kino festivalyje buvo įvertintas pagrindiniu, tarpreliginės žiūri ir FIPRESCI prizais, yra žiauriai apmaudu. To apmaudo neįmanoma išreikšti jokiais žodžiais.

Būkim nuoširdūs ir atviri. Kaip ir politikoje, kur nelaimės ir krizės kartais padeda kai kuriems politikams susirinkti taškų, taip ir pats Audriaus mirties faktas suteikė filmui daug papildomo dėmesio ir svorio. Bet tas svoris lengvai galėjo tapti nepakeliamas, o perduotas pabaigti filmas galėjo tapti našta, kuri galėjo išsprūsti iš rankų. Neišsprūdo. Nieko, ką gavom iš Audriaus rankų, neišvaistėm. Atrodo, nesusimovėm.“

N. Milerius, tardamas padėkas, teigė esantis labai dėkingas ir žmogui, kurio niekada nebuvo sutikęs ir kurio nepažinojo – operatoriui Audriui Kemežiui, kuris filmavimo pradžioje taip pat dirbo prie šio filmo ir kurio taip pat, kaip ir A. Mickevičiaus, jau nėra tarp mūsų.

„Vakar po apdovanojimų kalbėjau su daug žiuri narių, – rašo feisbuko paskyroje N. Milerius. – Ypač sukrėte pokalbis su Essam Zakarea iš Egipto. Essamas pasakė: „Žiūrėdamas „Pavyzdingą elgesį“ galvojau, kad, nepaisant daugybės skirtumų, mes visi labai panašūs. Ir susiklosčius itin nelemtoms aplinkybėms, visi galėtume nužudyti ar atsidurti už grotų.“ Neįtikėtina, bet beveik tais pačiais žodžiais visiškai tą patį yra pasakęs vienas iš filmo personažų, nuteistasis iki gyvos galvos Rolandas: „Visada niekinau žudikus, bet vieną akimirką pats peržengiau ribą ir atsidūriau žudikų valtyje...“ Šią akimirką esu labai laimingas. Bet jei mūsų filmas padėtų sumažinti nors dalelę neapykantos ir visuomenė labiau trokštų paduoti norinčiam pasikeisti nusikaltėliui ranką, o ne šauktųsi mirties bausmės sugrąžinimo, būčiau dar laimingesnis.“ 

Festivalio tarptautinėje trumpametražių filmų programoje pristatytas ir režisierės Marijos Stonytės trumpametražis dokumentikos darbas „Vienas gyvenimas“ (prod. Giedrė Žickytė, Andrėja Čebatavičiūtė, „Moonmakers“), per drugio istoriją atskleidžiantis gyvenimo trapumo motyvą.

„Šis filmas neturi intencijų išgelbėti pasaulį. Jis nė viena sekunde neprailgins drugelio gyvenimo, bet, tikiuosi, suteiks galimybę susimąstyti apie gyvybės grožį ir neišvengiamą laikinumą“, – apie filmą pasakojo režisierė M. Stonytė. Nacionalinė filmo „Vienas gyvenimas“ premjera numatyta Europos šalių kino forume „Scanorama“.

Festivalio metu vyksiančiose industrijos dienose dokumentinių filmų projektų pristatymo renginyje „Doc Co-Pro Market“ tarp 35 projektų iš 40 šalių pristatytas ir naujausias režisierės Giedrės Žickytės filmas „Irena“ apie žymią Lietuvos profesorę ir teatrologę Irena Veisaitę.

„DOK Leipzig“ yra seniausias ir vienas didžiausių bei svarbiausių dokumentiniam ir animaciniam kinui skirtų tarptautinių festivalių, kasmet pritraukiantis iki 50 000 žiūrovų bei pristatantis daugiau kaip 300 naujausių dokumentinių ir animacinių filmų iš viso pasaulio.