Taip pat ir pakvietusiam jį vaišių Jėzus pasakė:
    „Keldamas pietus ar vakarienę, nekviesk nei savo draugų, nei brolių, nei giminaičių, nei turtingų kaimynų, kad kartais jie savo ruožtu nepasikviestų tavęs ir tau nebūtų atlyginta. Rengdamas vaišes, verčiau pasikviesk vargšų, paliegėlių, luošų ir aklų, tai būsi palaimintas, nes jie neturi kuo atsilyginti, ir tau bus atlyginta teisiųjų prisikėlime“.

Skaitiniai E1 (428)

Rom 11, 29–36: Dievas visus uždarė neklusnume, kad visų pasigailėtų

Ps 69, 30–31. 33–34. 36–37. P.: Išklausyk mane, Viešpatie, nes tu didžiai geras.


Komentaro autorius – kun. Vytautas Sadauskas SJ

Jėzaus trečiasis apsilankymas fariziejaus namuose prie vaišių stalo tampa proga kalbėti apie vestuvių pokylį Dievo karalystėje. Šio pokylio svečiai nėra skirstomi pagal socialinę padėtį. Čia atsižvelgiama į visiškai kitus dalykus. Jėzus galimybę dalyvauti pokylyje suteikia visiems, ypač vargšams, paliegėliams, luošiems ir akliems. Žodis pakviesk šioje Evangelijos dalyje pavartotas net dvyliką kartų. Tai rodo, kokia svarbi yra žinia, kad rengiamas pokylis, už kurį nereikia atsilyginti. Jėzus kviečia visus ir laukia atsakymo.

Kai Motina Teresė augo Albanijoje, jos tėvai žodžiu ir pavyzdžiu mokė pakviesti bendruomenės vargšus prie šeimos stalo. Teresė perprato tėvų pamoką. Ji rūpinosi vargšais, kvietė juos prie vaišių stalo, kad ir jie pajustų savo žmogiškąją vertę. Tai buvo tikras Dievo karalystės įvaizdis, nes jie iš tiesų neturėjo kuo atsilyginti.

Ką mes kviečiame? Su kuo dažniausiai sėdime prie stalo?

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai