Atminimo lenta generolui Vėtrai.

Nuotraukos autorius Paulius Peleckis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

LRT eteryje skambėjusioje „Mažosios studijos“ laidoje „Kultūra ir religija“ – pokalbis apie atminties įprasminimą su istoriku dr. Zigmu Vitkumi. Kodėl viešojoje erdvėje tiek daug diskusijų ir konfrontacijų kelia atminimo ženklai – skulptūros, lentos, paminklai? Ar įmanoma atrasti visuomenę vienijančias idėjas, vertas įamžinimo?

„Iš tikrųjų paminklai ir atminimo ženklai yra pavojinga teritorija. [...] Sudėtingiausia yra, kai kalbame apie tuos tragiškuosius XX a. vidurio įvykius. Cohenas ar Kernagis – smagu. Pramoga ir saviraiška. Holokaustas ar sovietiniai nusikaltimai – čia esame išbandomi. Man atrodo, kad atminimo politikoje svarbu stengtis nenaudoti istorijos ir atminimo ženklų kaip galios instrumentų. Tai yra sudėtinga, bet tas principas turėtų būti pamatinis. Daugiau galvoti apie aukas, jų kančią ir kančios nesverti. Taip pat rasti tam tikrą vienijančią emociją.“

Pasak Z. Vitkaus, visas sienas kertanti ir visus žmones galinti suvienyti emocija yra liūdesys: „Jei suvoki, pajauti, kas yra įvykę, turėtum įveikti savo puikybę, siekį varžytis, ambicijas.“

Laidą veda kun. Arūnas Peškaitis OFM.