Asociatyvi Saint-Jean feisbuko nuotrauka.

Šv. Jono brolių kongregacija paskelbė atsiribojanti nuo savo įkūrėjo tėvo Marie-Dominique'o Philippe'o. Nuo spalio 22 iki lapkričio 1 dienos vykusioje generalinėje kapituloje nuspręsta pašalinti nuorodas į dominikoną, kurio bendruomenė nebegali laikyti dvasinio gyvenimo mokytoju. Bus peržiūrėtos vienuolių gyvenimo taisyklės ir konstitucija, kritiškai įvertinti įkūrėjo raštai, jo fotografijos pašalintos iš vienuolynų ir viešų vietų.

2013 m. kongregacija viešai paskelbė, kad jų įkūrėjas M.-D. Philippe'as (1912–2006) seksualiai išnaudojo moteris, kurių dvasiniu vadovu buvo, tarp jų ir vienuoles. Dominikonų archyvai atskleidžia, kad dar 1957 m. Roma jį pasmerkė dėl to, jog dangstė panašius savo brolio, irgi dominikono, tėvo Tomo Philippe'o nusikaltimus. Pastarasis buvo Jeano Vanier, įkūrusio „Arkos“ bendruomenę, dvasinis vadovas.

„Jei charizma yra gyvenimas pagal Šventąją Dvasią, tuomet tėvas Philippe'as dėl rimto piktnaudžiavimo nebegali būti tokio gyvenimo pavyzdžiu. Dėl to broliai nebelaikys jo kaip pavyzdžio, gyvendami [vienuolijos] charizma šiandien“, – rašoma vakarykščiame Šv. Jono brolių pranešime spaudai. 

Generalinė kapitula. Frères de Saint-Jean feisbuko nuotrauka.

Generalinė kapitula. Frères de Saint-Jean feisbuko nuotrauka.

2016 m. arkivyskupas José Rodriguezas Carballo, Pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų Kongregacijos sekretorius, Šv. Jono brolių prašė aiškiai suformuluoti savo poziciją įkūrėjo atžvilgiu. Arkivyskupas dalyvavo minėtoje generalinėje kapituloje ir rekomendavo daryti skirtį tarp „charizmatiško įkūrėjo“ ir „paties instituto charizmos“. Tai buvo antroji generalinės kapitulos sesija. Pirmoji vyko dar gegužę, kai pranešta, kad dar 27 broliai apkaltinti seksualiniu išnaudojimu. 

Šioje sesijoje pristatyti bendruomenėje surinkti įrodymai, kad nusikalstama įkūrėjo veikla nebuvo paskiras atvejis – išnaudojimas buvo sisteminis, kai kuriems broliams sekant iškrypusio autoriteto pavyzdžiu. Generalinis prioras François-Xavier Cazali (Lietuvoje pažįstamas kaip tėvas Pranciškus Ksaveras, visai neseniai gyvenęs Vilniuje, gerai kalbantis lietuviškai) paaiškino: „Aukų liudijimuose aptikome antrą šokiruojančio diskurso sluoksnį, apie kurį net nenumanėme – kuriuo buvo persunktas įkūrėjo dvasinis mokymas, paralyžiuodavęs sąžinęs ir leisdavęs išnaudotojams save pateisinti. Jie mane esą virš bendros moralės.“

„Šios kapitulos pasekmės dar nėra iki galo įsisąmonintos. Devynerius metus bandėme gydyti vėžį homeopatiškai, o šiandien atlikta amputacija, kad likęs kūnas būtų išgelbėtas“, – sakė vienas iš Šv. Jono brolių, tėvas Barthélémy Portas. Generalins prioras kalbėjo suprantantis, kad broliams, nedalyvavusiems kapituloje, gali būtų sunku susitaikyti su tokiu sprendimu.

Marie-Dominique Philippe OP.

Katalikiško prancūzų laikraščio „La Croix“ direktorius Guillaume Goubert apibūdino joanitų kapitulą kaip „garbingą akistatą su savo įkūrėjo kaltėmis“. Brolių drąsa tvarkantis su tragišku įkūrėjo palikimu – dvasiniu, galios ir seksualiniu išnaudojimu – yra sveikintina, ir negalima nuvertinti didžiulių pastangų, kurias įdėjo kongregacija siekdama skaidrumo savo pačios įkvėpėjo atžvilgiu, pabrėžė jis. „Šv. Jono kongregacija sugriovė tylos sieną. Visos Bažnyčios labui.“

Primename, kad 1975 m. Prancūzijoje įkurta vienuolių bendruomenė nuo 1993 metų veikia ir Lietuvoje. Šv. Jono brolių vienuolynas įsikūręs sostinės Antakalnio rajone. Lietuvoje gyvena ir tai pačiai Šv. Jono šeimai priklausančios kontempliatyviosios bei apaštalinės seserys. Į lietuvių kalbą yra išversta ne viena Marie-Dominique'o Philippe'o knyga.

Parengta pagal „La Croix“ informaciją