Artėjant žydų Velykoms, Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. Šventykloje jis rado prekiaujančių jaučiais, avimis, balandžiais ir prisėdusių pinigų keitėjų.
    Susukęs iš virvučių rimbą, jis išvijo visus iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus, išvartė jų stalus.
    Karvelių pardavėjams jis pasakė: „Pasiimkite savo paukščius ir iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“ Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: „Uolumas dėl tavo namų sugrauš mane“.
    Tuomet žydai kreipėsi į Jėzų, sakydami: „Kokį ženklą mums galėtum duoti, jog turi teisę taip daryti?“
    Jėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventyklą, o aš per tris dienas ją atstatysiu“.
    Tada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventyklą statė, o tu atstatysi ją per tris dienas?!“ Betgi jis kalbėjo apie savo kūno šventyklą.
    Tik paskui, jam prisikėlus iš numirusių, mokiniai prisiminė jį apie tai kalbėjus. Jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytais žodžiais.

Ez 47, 1–2. 8–9. 12: Regėjau versmę, trykštančią iš šventovės, ir visi, kuriuos tas vanduo pasiekė, buvo išgelbėti

   arba 1 Kor 3, 9b–11. 16–17: Jūs esate Dievo šventovė

Ps 46, 2–3. 5–6. 8–9. P.: Sraunūs upeliai džiugina Viešpaties Miestą, kur stovi šventas Aukščiausiojo būstas.


Komentaro autorius – kun. Vytautas Sadauskas SJ

„Sugriaukite šitą šventovę ir aš per tris dienas ją atstatysiu.“ Žydai nesuprato tokio Jėzaus tvirtinimo, nes šventykla buvo statoma keturiasdešimt metų, o Jis pareiškia, kad ją atstatys per tris dienas.

Žydai manė, kad Jėzus kalba apie mūrinį šventyklos pastatą, tačiau Jis turėjo omenyje savo kūno šventyklą. Evangelija pagal Joną tvirtina, kad tikroji vieta, kurioje gyvena Dievas, yra ne šventykla Jeruzalėje, kad ir kokia didinga, bet Jėzaus kūnas. Dievas pasistatė savo buveinę tarp žmonių, ir ta buveinė yra Jėzus Kristus.

Kai per Mišias Komunijos dalintojas pasako „Kristaus Kūnas“, mes atsakome „Amen“,  t. y. tikiu, ką sakai, tai tiesa. Šis asmeninis tikėjimo išpažinimas yra labai svarbus. Jį turime atlikti sąmoningai, suprasdami, kad tampame Kristumi, t. y. vieta, kurioje susijungia dangus ir žemė. Tai gražiai iliustruoja Pauliaus mintis Korinto krikščionims: „Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventovė ir jumyse gyvena Dievo Dvasia? Jei kas Dievo šventovę niokoja, tą Dievas suniokos, nes Dievo šventovė šventa, ir toji šventovė – tai jūs!“

Kaip žvelgiu į savo kūną: kaip į šventovę ar žaidimų aikštelę?

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai