Keliaujant į Jeruzalę, teko Jėzui eiti tarp Samarijos ir Galilėjos.
    Įeinant į vieną kaimą, jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų. Jie sustojo atstu ir garsiai šaukė: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!“
    Pažvelgęs į juos, Jėzus pasakė: „Eikite, pasirodykite kunigams!“ Ir beeidami jie pasveiko.
    Vienas iš jų, pamatęs, kad išgijo, sugrįžo atgal, balsu šlovindamas Dievą. Jis dėkodamas parpuolė ant žemės Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis.
    Jėzus paklausė: „Argi ne dešimtis pasveiko? Kur dar devyni? Niekas nepanorėjo sugrįžti ir atiduoti Dievui garbę kaip tik šitas svetimtautis!“
    Ir tarė jam: „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgydė tave“.

Skaitiniai E1 (445)

Išm 6, 1–11: Klausykit, karaliai, kad imtutės proto

Ps 82, 3–4. 6–7. P.: Tu, Dieve, pakilki – tu žemę teiski.


Komentaro autorius – Kun. Vladimiras Solovej

Raupsų liga visus suvienodina. Kančios akivaizdoje nebelieka socialinių ar etninių skirtumų. Visus juos suvienija neviltis, kuri verčia maldauti Mokytoją iš Nazareto pagalbos. Viešpats juos išklauso ir siunčia pas šventyklos kunigus gauti pasveikimo, kurio dar nėra (nota bene), raštą. Pasveikimas yra kelionė, tai yra tikėjimo kelias. Atsivertimas neįvyksta akimirksniu, tam reikia daugelio gyvenimo tikėjimu metų.

Devyni sirgę raupsais žydai pamatę, kad yra pasveikę, ir atlikę viską, ko reikalauja švarumo ritualo protokolas, grįžo į savo namus. Vienintelis grįžęs pas Jėzų yra samarietis. Atgavus kūno sveikatą tautinė ir socialinės atskirtis sugrįžo. Samarietis neturi kunigų, pas kuriuos galėtų nueiti, nei šventyklos, kadangi pastaroji tų pačių žydų buvo sugriauta, todėl jis grįžta pas tą Kunigą ir Šventyklą, kurios dėka pasveiko. Jėzus su kartėliu pastebi, jog dešimt pasveiko ir tik vienas buvo išgelbėtas. Nepaprastai sunku pagydyti nedėkingumą!

Mes galime atgauti kūno sveikatą, tačiau sielos sveikatai reikia atsivertimo, valios ir vidinio nusiteikimo, reikia kad pagijimas užkrėstų visą mūsų būtį. Jėzus nėra vienas iš stebukladarių ar burtininkų, kuris galėtų pakeisti įrašus mūsų paciento kortelėje. Netiesa, kad sveikata yra svarbiausia, kaip esame įpratę vieni kitiems kartoti. Yra svarbesnių dalykų: išgelbėjimas. Būti išgelbėtiems, tai būti sąmoningiems, jog esame mylimi, esame gyvame santykyje su Dievu Tėvu, esame Jo širdyje, todėl nesame našlaičiai, apleisti savo ligų vergai, esame Dangiškojo Tėvo vaikai, išgelbėti, išlaisvinti – laisvi.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai