Keletas LJD Misijų komandos narių (iš kairės): Jonė Rimavičiūtė, Matas Česonis, Urtė Dubininkaitė, Paulina Bajarūnaitė, Domas Antanas Raižys ir Greta Vekterytė.

Juozo Kamensko nuotrauka

Kitų metų vasarą Šiauliuose vyksiančios Lietuvos jaunimo dienos žada keletą naujų dalykų. Pirmiausia – birželio 27-ąją visą dieną veiksmas suksis vienoje vietoje – Kryžių kalno teritorijoje. Jaunimo lauks teminiai užsiėmimai, įvairios veiklos, bus įrengta kavinė, o grupių vadovai galės atsipūsti atskirame „lofte“. Kitą dieną – birželio 28-ąją – jau pačiuose Šiauliuose vyks katechezės, pirmą kartą suskirstytos pagal vyskupijas. Šitaip renginio organizatoriai sieks, kad jaunimas geriau pažintų savo vietos ganytojus.

Tačiau turbūt didžiausios staigmenos tikintieji sulaukė jau dabar: pasirengti artėjančiai vasarai padės pirmąkart Lietuvoje susibūrusi Lietuvos jaunimo dienų Misijų grupė. 11 žmonių (ir jų daugėja), turinčių patirties sielovadoje, pasirengę atvažiuoti į bet kurį šalies kampelį ir ką nors įdomaus bei prasmingo nuveikti su vietos jaunimu – kad šis atrastų gyvą tikėjimą, įsitrauktų į Bažnyčios veiklą ir daugiau sužinotų apie Jaunimo dienas. Kad tai įvyktų – tikybos mokytojams, katechetams, klebonams ar bet kuriems aktyviems tikintiesiems tereikia paskambinti telefono numeriu 8 609 57707. LJD Misijų komandos veikla – savanoriška.

„Jaunimo dienos nėra vienintelis dalykas, dėl ko mes esame kartu Bažnyčioje – mus jungia Kristus. Jau seniai reikėjo mums, jaunimui, išeiti ir kartu ką nors veikti. Ypač popiežius Pranciškus akcentuoja, kad kiekvienas esame pašaukti į misiją. Tikimės taip paskatinti jaunimą, kad taptų aktyvūs Bažnyčioje“, – sako LJD Misijų komandos vadovė Jonė RIMAVIČIŪTĖ. Šiuo metu dauguma komandos narių – iš Vilniaus ir Kauno, todėl sielovadininkė prie šios kompanijos prisijungti kviečia visus norinčiuosius.

Apie tai su Jone kalbėjomės Kaune. Penktadienį ten vyko Jaunimo sielovados forumas, kuriame LJD Misijų komanda pirmąkart prisistatė.

LJD Misijų komanda – naujas „reiškinys“ Lietuvoje. Kas tai yra?

Šios komandos idėja tikriausiai gimė iš troškimo susitikti su jaunais žmonėmis, kurie rengiasi atvažiuoti į Jaunimo dienas. Norisi jiems ne tik pristatyti patį renginį, bet ir kartu ką nors nuveikti, „suaktyvinti“ tą jaunimą – kad pajaustų, jog mes nesame sėdinti Bažnyčia. Jaunas žmogus Bažnyčioje visąlaik kviečiamas ką nors veikti.

Jaunam žmogui „išeiti“, ką nors pradėti daryti kartais gali būti nedrąsu – todėl mes ir susibūrėme tam, kad, pakvietus katechetams ar kitiems su jaunimu dirbantiems žmonėms, nuvyktume ir kartu ką nors nuveiktume. Ir būtume ta Žemės druska, kurios kartais labai trūksta. Bandysime jauniems žmonėms suteikti impulsą, kad jie vėliau nebijotų ir patys išeiti į misijas.

Taip pat mums įdomu, kokie žmonės dalyvaus Jaunimo dienose. Norime susipažinti, užmegzti santykį su jais.

Lietuvos jaunimo dienų Misijų komandos vadovė Jonė Rimavičiūtė.

Juozo Kamensko nuotrauka

Tai, tarkim, koks tikybos mokytojas ar parapijos katechetas ką nors sugalvoja ir gali skambinti jums?

Tikrai taip. Pirmiausia siekiame artimai bendradarbiauti su tais žmonėmis, kurie Jaunimo dienose bus grupių vadovais. Su jais mes aptarsime, kada ir kokią misiją vykdysime, kitas detales. O tada jau tiesiog beliks keliauti pas juos.

Kaip suprantu, jūsų komandos nariai – iš skirtingų miestų. Gavę kvietimą, atvažiuosite visi kartu ar atskirai, po kelis žmones?

Tikriausiai nebus galimybių kiekvieną kartą išvykti visai mūsų komandai – dėl to mūsų yra daugiau, kad galėtume atliepti tuos poreikius. Galbūt vieną kartą važiuos vieni, kitąkart – kiti. Be abejo, yra skirtingi miestai, atstumai, vyskupijos – pagal tai galbūt pasiskirstysime, kas kur važiuoja.

Tačiau iš esmės esame viena bendra komanda. Ir šiuo metu vis dar kviečiame prisijungti prie mūsų – ypač iš tokių miestų kaip Panevėžys, Telšiai... Ne tik iš Kauno ar Vilniaus apylinkių. Ieškome žmonių, kurie norėtų vykdyti misijas savo vyskupijoje. Suprantame, kad mūsų vienuolikos gali ir neužtekti visiems metams iki Jaunimo dienų.

Jaunimodienos.lt nuotrauka

Jau sulaukėte skambučių?

Taip, jau turime numatę išvyką. Lapkričio mėnesį važiuosime į Skuodą. Labai džiaugiamės, nes bus daug jaunimo, vykdysime net kelias misijas.

Ką ten konkrečiai darysit?

Tai bus dekanato jaunimo diena. Nuvykę pasiskirstysime į kelias grupes, nes renginyje dalyvaus net apie 100 jaunuolių. Jau esame susitarę, kad kartu su jaunimu keliausime į senelių namus – pabūti, išgyventi bendrystę ką nors jiems gamindami arba tiesiog bendraudami. Taip pat norėtume sutvarkyti pačią Skuodo bažnyčią ir parapijos namus.

Turit omeny – kuopti, valyti?

Būtent. Nes mes suprantame, kad kartais klebonai net nesuspėja visko susitvarkyti, o mes, jauni žmonės, esame pajėgūs tarnauti Bažnyčiai labai konkrečiomis priemonėmis.

Čia kaip katalikiška „TV pagalba“...

Tikrai taip! Šiek tiek juos primename – esam labai ryškiai apsirengę, atvažiuojame autobusėliu, išlipame... Tereikia surasti mums kokią muzikėlę, ir būtume visiškai panašūs... (juokiasi)

Keletas LJD Misijų komandos narių (pagal laikrodžio rodyklę nuo vidurio): Jonė Rimavičiūtė, Gabrielė Penčylaitė, Matas Česonis, Domas Antanas Raižys, Greta Vekterytė ir Urtė Dubininkaitė.

Kauno arkivyskupijos jaunimo centro nuotrauka

Tai, kaip minėjot, žmonės jau skambina?

Taip, ir tikiu, kad po Jaunimo sielovados forumo mums skambins dar daugiau. Šiandien [lapkričio 8 d.] įvyko pirmasis viešas mūsų komandos pristatymas. Mes visi žinome, kad mūsų žmogiški resursai nėra tokie, kurie leistų visur suspėti nuvykti – dėl to didžiausią dėmesį turbūt skirsime toms parapijoms ar grupelėms, kurioms sunkiau sekasi su jaunimo sielovada. Kurios negali pačios visko padaryti, kurių vadovai neturi tiek galimybių ar savanorių. Tad, jei sulauksime labai daug kvietimų, pirmiausia vyksime ten, kur labiausiai reikia pagalbos.

Jūsų klausydamasis įsivaizduoju mažesnius miestelius, parapijas. Sakoma, kad provincijoje mažėja jaunimo. Turbūt panašiai yra ir su jaunais žmonėmis bažnyčiose? Gal bandysit juos sudominti tikėjimu?

Kartais jaunas žmogus tiesiog bijo ateiti iki bažnyčios – nors galbūt ir trokšta labiau pažinti Dievą. Tačiau bijo, nes nepažįsta parapijos, kunigų ir pan. Pats nedrįsta žengti žingsnio. Tad mūsų komanda – kadangi esame iš drąsesnių – nebijosime atvykti ir padėti jaunam žmogui susipažinti su Bažnyčia, su jo artima parapija. Kad jis nebebijotų ateiti į bažnyčią ir galbūt net rastų savo vietą – norėtų patarnauti ar ką kito nuveikti.

Keletas LJD Misijų komandos narių (iš kairės): Matas Česonis, Jonė Rimavičiūtė, Urtė Dubininkaitė, Paulina Bajarūnaitė, Domas Antanas Raižys ir Greta Vekterytė.

Juozo Kamensko nuotrauka

Jaunimo sielovados forumo tema – kaip apie Dievą kalbėtis su jaunais žmonėmis, kaip jiems padėti gyventi tikėjimu. Renginio svečias iš Italijos prof. Robertas Cheaibas minėjo, kad ši užduotis nelengva, nes atsirado rimtų „konkurentų“ – internetas, televizija, animacija, kur dažnai transliuojami visai skirtingi, net priešingi dalykai. Tad kaip jaunimą patraukti tikėjimo žinia? Nuo ko Jūs pati, dirbdama Kauno arkivyskupijos jaunimo centre, asmeniškai pradedate?

Išties visąlaik kyla tas klausimas – kaip sudominti jauną žmogų? Dabar tiek daug visko siūloma – ir mes patys kartais pasineriame į socialinius tinklus ar kitas medijas. Bet, šiaip ar taip, man atrodo, kad kiekvienas žmogus turi tiesos troškimą, nori pažinti tą tiesą. Galbūt kam nors padeda kalbos ir mokymai apie Dievą – tačiau dažniausiai mes tik per patirtį ir veiksmą kažką suprantame, pažįstame, atrandame.

Būtent todėl LJD Misijų komanda šiek tiek išsiskiria tuo, kad kviečia jauną žmogų ne tik pasiklausyti apie Dievą, bet ir išbandyti praktiškai, ką reiškia būti Jėzaus mokiniu. Per tai galbūt atsiras daugiau jaunų žmonių, kurie supras, jog apie Dievą ne tik kalbame, bet ir gyvename su Juo. Ir tada gal jie ateis į Bažnyčią.

Be abejo, jaunimą reikia visais įmanomais būdais skatinti, kviesti ir dominti. Mes nežinome, ar šita – mūsiškė – priemonė bus pati tinkamiausia, nes mes tik pradedame ir bandome. Dar nežinome, kaip viskas pasiseks. Bet man atrodo, kad kiekvienas veiksmas yra geriau negu nieko.