Pasaulinės vargstančiųjų dienos Mišios Vatikano bazilikoje. EPA nuotrauka
Vargstantieji parodo žemę ir dangų sujungiantį turtą, dėl kurio tikrai verta gyventi – meilę, pasakė popiežius Pranciškus sekmadienį aukodamas Pasaulinės vargstančiųjų dienos Mišias Vatikano bazilikoje. Popiežius Mišių homilijoje kvietė į varguolius žvelgti su Dievo meilės žvilgsniu ir linkėjo, kad vargstantieji surastų tikinčiųjų širdyse vietą, kurią jie užima Dievo širdyje. 

Popiežius Mišių homilijoje aptarė Evangelijos skaitinį, kuriame Jėzus savo mokiniams paaiškino apie praeinančius ir nepraeinančius dalykus. Priešgalutiniai dalykai yra praeinantys, tačiau ne viskas praeis: šventykla praeis, bet ne Dievas; karalystės ir žmogiški dalykai praeis, bet ne žmogus.

Jėzus perspėja dėl skubėjimo ir noro turėti viską tuoj pat pagundos. Jei stengiamės turėti tuoj pat, užmirštame tai, kas išlieka amžinai. Gaudydami praeinančius debesis nebematome dangaus. Suvilioti naujausio triukšmo neberandame laiko Dievui ir šalia mūsų gyvenančiam broliui. Beprotiškam skubėjimui, norui turėti viską tuoj pat kliudo „atsiliekantieji“: daugelis senolių, begimstančiųjų, neįgaliųjų ir vargdienių nurašomi kaip nereikalingi. Skubama nesusirūpinant augančia praraja: nedaugelio godumas didina daugelio skurdą.

Popiežiaus sekmadienio pietūs su vargšais ir stokojančiaisiais. EPA nuotrauka
Popiežiaus sekmadienio pietūs su vargšais ir stokojančiaisiais. EPA nuotrauka
Popiežiaus sekmadienio pietūs su vargšais ir stokojančiaisiais. EPA nuotrauka

Jėzus taip pat įspėja dėl pagundos pasiduoti prisidengiantiems jo vardu: „Daugelis ateis, prisidengę mano vardu, ir sakys: „Tai aš!“ Jūs neikite paskui juos!“ Tai pagunda iškelti savąjį „aš“. Kai krikščionis siekia ne to, kas tuoj pat, o to, kas amžina, jis taip pat iškelia ne save, o kitą. Klausosi ne savo užgaidų sirenų, o meilę primenančio Jėzaus balso. Dievo Žodis kviečia mylėti be veidmainystės, duoti negalinčiam atsilyginti, tarnauti nesiekiant naudos.

Vargstantieji yra brangūs Dievo akyse, nes neapsieina patys, vien savo jėgomis, jiems reikia kitų gelbstinčios rankos. Jie primena, kad gyvenimas pagal Evangeliją yra kaip ėjimas prašyti Dievą išmaldos. Vargstantieji leidžia pajusti Evangelijos atmosferą, jog palaiminti turintieji vargdienio dvasią.

Tai kvietimas varguolius priimti Dievo meilės žvilgsniu, savo širdyje skirti jiems tą vietą, kurią jie randa Dievo širdyje. Būdami su vargstančiais ir jiems tarnaudami mokomės to, ko nori Jėzus, suprantame, kurie dalykai praeina, kurie – ne. Viešpats, priminęs apie priešgalutinius dalykus, nori, kad prisimintume ir galutinį dalyką, kuris išlieka amžiams: tai meilė, nes Dievas yra Meilė, o varguolis, kuris prašo mano meilės, nuveda tiesiai iki Dievo.

„Pagal Dievo tautos tikėjimą, varguoliai padeda priartėti prie dangaus, jie yra tarsi Dangaus durininkai. Jie yra mūsų turtas: Bažnyčios turtas. Per juos pamatome žemę ir dangų sujungiantį nenykstantį turtą, dėl kurio tikrai verta gyventi – meilę“, – kalbėjo popiežius.