Du neregiai sekė įkandin Jėzaus ir šaukė: „Pasigailėk mūsų, Dovydo Sūnau!“ Kai jis pasiekė namus, neregiai užėjo pas jį.
Jėzus paklausė: „Ar tikite, kad aš galiu jus pagydyti?“
    Šie atsakė: „Taip, Viešpatie!“
    Tada jis palietė jų akis ir tarė: „Tebūnie jums, kaip tikite“. Ir atsivėrė jiems akys.
    Jėzus prigrasė: „Žiūrėkite, kad niekas nesužinotų!“ Tačiau tie išėję išgarsino jį po visą tą kraštą.

Skaitiniai KV (18)

Iz 29, 17–24: Tą dieną pradės aklieji regėti

Ps 27, 1. 4. 13–14. P.: Viešpats – mano šviesa, Gelbėtojas mano.


Komentaro autorius – kun. Robertas Urbonavičius

Senosios Sandoros pranašai buvo gan keistoki. Kuomet tauta nusigręždavo nuo Dievo ir pasitikėdavo stabais bei svetimais dievaičiais, pranašai skelbdavo apie gresiančią bausmę. Tačiau kai šioji neganda ištikdavo, jie, užuot sakę: „štai dabar gavote ką užsidirbote, taip jums ir reikia“, imdavo drąsinti bei guosti išlikusiuosius.

Ir šiandien Izaijas kalba apie ateisiantį laiką, kai „kurtieji išgirs Rašto žodžius; juodoje tamsoje buvę aklieji pradės regėti. Romieji nepaliaujamai džiaugsis Viešpačiu, vargingieji džiūgaus dėl Izraelio šventojo Dievo“.

Tokia Dievo logika. Visada gelbėti, atleisti ir pasigailėti.

Viešpats atveria akis neregiams, kad jie galėtų šlovinti Dievą visu savo gyvenimu:
„Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų.“ Ar tikiu, kad Jėzus nėra tas, kuris nori apsunkinti mano gyvenimą papildomais draudimais, nurodymais ir taisyklėmis?

Priešingai – Jis ateina, kad taptų mano gyvenimu.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai