Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
    „Kaip jums atrodo: jeigu kas turėtų šimtą avių ir viena nuklystų, argi jis nepaliktų devyniasdešimt devynių kalnuose ir neitų ieškoti nuklydusios? Ir jei surastų,– iš tiesų sakau jums,– jis džiaugtųsi dėl jos labiau negu dėl devyniasdešimt devynių, kurios nebuvo paklydusios.
    Taip ir jūsų dangiškasis Tėvas nenori, kad pražūtų bent vienas iš šitų mažutėlių“.

Skaitiniai KV (25)

Iz 40, 1–11: Viešpats guodžia savo tautą

Ps 96, 1–2. 3. 10ac. 11–12. 13. P.: Štai mūsų Dievas ateis galingas.


Komentaro autorė – Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF

Daug klausimų kelia Jėzaus požiūris į galvijų ganymą – juk akivaizdu, kad nelogiška ir nesaugu palikti visą bandą, visą savo turtą ir ieškoti vienos šimtosios turto dalies. Nebent ta dalis labai ypatinga – be jos nesvarbi likusi turto dalis, be jos turto šeimininkas neturės pilnatvės.

Kuo tokia ypatinga yra pasiklydusi avis, kad verta jos ieškoti? Dažnai susiduriu su situacija, kai nemažai sutinkamų žmonių sunkiai priima komplimentus, pagyrimus – turi daug argumentų, kodėl nėra geri, gražūs, tinkami, vertingi. Jėzus sako, kad verta stengtis dėl to, kuris yra paraštėje, patiria sunkumų, yra netobulas. Savo vertės suvokimas dažnai svyruoja tarp dviejų kraštutinumų – puikybės, savęs aukštinimo ir netikro nuolankumo, savęs menkinimo. Jėzus nevertina, nelygina, nedalija pažymių – tiesiog sako, kad esame Jam vertingi, brangūs, Jam verta dėl manęs stengtis, verta mane mylėti, manęs siekti ir ieškoti kiekvieną dieną.

Man tereikia leistis, kad mane rastų – ne jau pasiekti tobulumą, neturėti problemų, nepatirti sunkumų, o šiandien, dienos tikrovėje, leisti, kad mane Dievas surastų – tarp nebaigtų projektų, grėsmingai artėjančių terminų, vidinio spaudimo „patobulėti“ per adventą, nepakeliamos įtampos dėl troškimų ir galimybių sankirtos. Ir neužsispirti, jog man viskas gerai, man nereikia pagalbos, yra kam reikia labiau, aš susitvarkau su savo gyvenimu – labai „aviniškai“ atrodo tokie užsispyrimai, arogantiška leisti sau kontroliuoti Dievo meilę ir malonę.

Šiandien tereikia leisti, kad mane surastų, manimi džiaugtųsi ir mane mylėtų – nes Dievas žino mano vertę.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai