Dievo tarnaitė Elena Spirgevičiūtė.

Česlovo Spirgevičiaus / Kauno arkivyskupijos nuotrauka

Žvarbų 1944 metų sausio 4 d., antradienio, rytą Kauno Žaliakalnio gyventojus apskriejo žinia: vakar naktį, į Tvirtovės g. 91 esantį Spirgevičių šeimos namą įsiveržė banditai ir ne tik apiplėšė šeimą, bet ir nušovė Spirgevičienės seserį Stasę, kuri bėgo šauktis pagalbos. Tačiau visi kalbėjo apie toliau įvykusį atsitikimą – vyriausia Spirgevičių duktė, devynioliktuosius pradėjusi studentė Elena drąsiai pasipriešino banditų troškimams ir, nors ilgai įkalbinėjama ir verčiama, ji nesutiko tenkinti jų geidulių, o verčiau pasirinko mirtį. Paskutiniai josios žodžiai šeimai buvo: „Aš mirštu, o jūs gyvensite.“

Smetoninio Kauno pamėgta šv. Antano bažnyčia buvo pilna žmonių. Jie atėjo pagerbti dviejų merginų, gulinčių baltuose karstuose. Giminės, kaimynai, „Saulės“ gimnazijos moksleiviai ir dėstytojai, nepažįstami žmonės šaltą Trijų Karalių dieną, 14 valandą, procesija lydėjo Elenos karstą į vietoje dabartinio Ramybės parko buvusias kapines.

Nors Elenos gyvenimas užgeso pačioje jaunystėje, jos vardas neliko užmirštas. Šeimai perskaičius josios dienoraštį, atsiskleidė nuostabus merginos pasaulis, jos meilė Kristui, kuri ir leido nepasiduoti prievartos akivaizdoje. Greitai keletas kunigų pradėjo dienoraštį dauginti ir platinti. Taip prasidėjo josios naujoji misija, kuri, kaip tikimės, bus apvainikuota Bažnyčios suteiktu palaimintosios ir šventosios titulu.

Minint 76-ąsias Elenos kankinystės metines, pasidalinsime keletą liudijimų tų, kurie ją asmeniškai pažinojo.

„Pirmą kartą pamačiau Elenutę gal penkerių metukų. Tai buvo labai tyli, nestiprios sveikatos mergaitė. Vėliau mergaitę operavo dėl pūlinio kakle, bet ji negalavo ausim. Visada buvo kantri, paklusni, su ramia, nuolankia šypsenėle, labai kukli, protinga mergaitė. Buvau dvylika metų už ją vyresnė. Vėliau išvykau iš Kauno, sukūriau šeimą, auginau vaikus, retai būdavau Kaune. Vokiečių okupacijos metu susitikinėjau su Elenute, nes tada vėl gyvenau Kaune. Ji buvo jau abiturientė – miela, simpatiška, graži vidutinio ūgio mergina, stipraus kūno sudėjimo, didelių išraiškingų akių, labai gražios, mielos šypsenos, labai gražaus elgesio. Ypatingai miela buvo bendrauti su ja. Pasižymėjo atidumu, pagarba vyresniesiems, įdėmiai klausydavosi patarimų apie kilnius gyvenimo uždavinius. Ją pačią nuo paauglystės ypač stipriai paviliojo aukštų gyvenimo idealų siekis. Dalinausi su Elenute savo siekimais ir džiaugiausi minčių atitikimu. Turėjau nemažai Swetto Mardeno ir kitų autorių auklėjimo knygų, skolinau jas skaityti Elenai. Ilgai pasakodavau jai apie šeimos gyvenimo idealus, pasiaukojimą kilniam, tauriam vaikų auklėjimui. Ji, Elena, klausydavosi mano išvedžiojimų labai ramiai, nepaprastai kantriai, pagarbiai.“

Aurelija Stanevičiūtė – Onaitienė.

Ją gimnazijoje kasdien pertraukų metu matydavau penkerius metus, tuo labiau, kad mūsų klasės buvo greta. Elena savo išvaizda tarsi niekuo neišsiskyrė iš kitų. Nebuvo ji itin graži, tai paprasta vidutinio ūgio tamsiaplaukė mergina, bet vis dėlto iš kitų ji skyrėsi savo būdo savybėmis: buvo labai kukli, tyli moksleivė. Be to, tai ji buvo mergina spindinčiu veidu, kuris spindėjo kažkokia vidine šviesa. Žiūrėdavau ir stebėdavausi, kodėl jos veidas spindi tokia skaisčia šviesa.

Elvyra Ražanauskaitė.

Ji buvo kilnaus ir švelnaus būdo, tvarkinga ir pavyzdinga lietuvaitė; darbšti ir draugiška mokykloje ir privačiame gyvenime. Dėl visų tų savo privalumų E. Spirgevičiūtė buvo mylima mokytojų, mokslo draugų ir artimųjų. Ji paliko savo dienoraštį, kuriame atsispindi jos tikrai kilni siela ir rimtos pažiūros į gyvenimą.

Ištrauka iš laikraščio ,,Ateitis“, 1944 01 12.

Visus norinčius susipažinti plačiau su Dievo tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės gyvenimu bei dvasingumu, maloniai kviečiame sausio 4 d. atvykti į renginį, skirtą 76 – tosioms kankinystės metinėms. Renginys vyks Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijoje. Pradėsime adoracija 17.30 val., 18.00 val. Šv. Mišios, kurias aukos Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius, o po liturgijos visus kviesime į parapijos namus pokalbių vakarui apie Eleną.

Kun. Robertas Urbonavičius, Dievo tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės beatifikacijos bylos vicepostulatorius.