EPA nuotrauka

Australijoje nesiliauja neregėto masto gaisrai, niokojantys didžiulius miškų, dirbamos žemės ir gyvenviečių plotus, ypač rytinėje ir pietinėje krašto dalyje. Katastrofa ligi šiol pareikalavo per dvidešimties žmonių gyvybių. Pastangoms gelbėti žmones, gyvūnus ir nuosavybę, taip pat teikti pagalbą ir evakuoti žmones ypač kliudo šie trys veiksniai: ypatingai aukšta, daugiau kaip 40 Celsijaus laipsnių oro temperatūra, stiprus vėjas ir neišsisklaidančių dūmų debesys, mažinantys matomumą, trikdantys kvėpavimą, temdantys saulę dienos metu.

Daug Australijos gyventojų savanorių kartu su ugniagesiais kartais visai beviltiškomis sąlygomis vėtroje gesina vis iš naujo įsiliepsnojančius gaisrų židinius, kitokiais būdais padeda gaisrų atskirtiems žmonėms, kartais nebeturintiems geriamo vandens ar maisto ir negalintiems prisišaukti pagalbos dėl nutrūkusių komunikacijų, uždarytų kelių. Pranešama apie humanitarinės krizės situacijas, į kurias atsiliepė šalies ginkluotosios pajėgos, kai kur įvesta nepaprastoji padėtis. Ekspertai tikina, jog dabartinėmis orų sąlygomis yra didelis naujų gaisrų pavojus.

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

Gaisrai ir sausra Australijoje ne naujiena: žemyno gyventojai nuo seniausių laikų apsipratę gyventi tokiomis sąlygomis. Tačiau kai kas mano, kad dabartinės gaisrų krizės apimtis tokia didelė, jog reikia geriau pamąstyti, kas nulėmė šią nepaprastą katastrofą, ir nustatyti, kas atsakingas. Apie tai rašo Pasaulinės Bažnyčių tarybos vadovas, pastorius dr. Olavas Fykste Tveitas pastoraciniame laiške Bažnyčioms Australijoje. Jis visų pirma užtikrino, kad Pasaulinės Bažnyčių tarybos nariai visame pasaulyje meldžiasi, kad liautųsi kaitra ir gaisrai.

Pasaulinės Bažnyčių tarybos generalinis sekretorius Tveitas užtikrino, kad meldžiamasi už žuvusius, jų artimuosius ir bendruomenes, už ugniagesius ir valdžios pareigūnus, taip pat už Bažnyčią ir bendruomenių vadovus, siekiančius paguosti visus, kurie kenčia gedulo ir nerimo metu. Jis išreiškė viltį, kad visus sustiprins daugelio žmonių solidarumas visame pasaulyje.

Pasak pastoriaus Tveito, tokios didelės apimties katastrofa kelia rimtų klausimų, į kuriuos reikės atsakyti siekiant suprasti, kas ją sukėlė, kas atsakingas už žmonėms ir gamtai sukeltą didelį pavojų, kokios priemonės padėtų išvengti tokios apimties katastrofos pasikartojimo bei prisiderinti prie sparčios klimato kaitos. Bažnyčios turi atlikti savo vaidmenį ir šioje sferoje, parašė Pasaulinės Bažnyčių tarybos vadovas pastorius dr. Olav Fykste Tveitas.

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

EPA nuotrauka

Pasaulinė Bažnyčių taryba vienija 350 Bažnyčias ir bendruomenes iš daugiau nei 100 pasaulio šalių, turinčių apie 500 milijonų narių – ortodoksų, liuteronų, reformatų, anglikonų, metodistų, baptistų ir kitų. Katalikų Bažnyčia nėra tarybos narė, tačiau bendradarbiauja įvairiose srityse ir kai kuriose komisijose dalyvauja kaip visavertė narė.