Unsplash.com nuotrauka

Kiekvienas esame socialinio bendravimo ir dalyvis, ir kūrėjas 

Ilgalaikė psichologinio darbo patirtis rodo, kad žmonių gyvenimo istorijose dažnai išryškėja bendravimo su aplinkiniais žmonėmis tema. Sunkumai, iškylantys bendraujant ir juos lydintys sudėtingi išgyvenimai tampa nelengvu išbandymu subtiliam ir giliai jaučiančiam žmogaus vidiniam pasauliui. Nesusiklostančio bendravimo situacijos gali iš žmogaus pareikalauti daug energijos, paveikti asmenybės vidinę harmoniją arba paskatinti atsiriboti nuo jam svarbių socialinių ryšių. Stokodamas asmenybės psichologinio atsparumo rezervų, žmogus, dėl nepalankiai besiklostančių tarpusavio ryšių su jam svarbiais artimesnės ar tolimesnės socialinės aplinkos žmonėmis, gali išgyventi ir psichologinių ar psichikos sveikatos sunkumų. 

Į bendravimą pažvelgsime socialinio kapitalo teorijos požiūriu, kurio idėjos leidžia, viena vertus, giliau suprasti bendravimo poveikio žmogaus psichologiniam pasauliui mechanizmus, kita vertus, pristatyti žmonių bendravimo ir tarpusavio ryšių reiškinį platesnėje, t. y. socialinės aplinkos, perspektyvoje ir parodyti, kad kiekvienas žmogus yra svarbus socialinio bendravimo, leidžiančio generuoti nematerialius, žmonių sveikatai ir gerovei svarbius resursus, dalyvis. Šio straipsnio tikslas pakviesti kuo daugiau žmonių tapti sąmoningais kokybiško socialinio bendravimo dalyviais ir socialinio kapitalo kūrėjais, savo bendravimu kuriančiais teigiamą poveikį savo, kitų žmonių ir visos visuomenės psichologinei sveikatai ir gerovei.

Bendravimas ir vertingi socialinio kapitalo resursai 

Bendravimas – neatsiejama  žmogaus gyvenimo dalis. Žmogus turi įgimtą poreikį palaikyti socialinius ryšius su kitais ir nesijaučia gerai, kai santykiai su svarbiais žmonėmis nesiklosto. Savo bendravimo poreikius realizuojame įvairiose socialinėse grupėse, pavyzdžiui, šeimose, draugijose, klubuose (sporto, dailės, meno ir kt.), darbo kolektyvuose, mokymosi grupėse, tikėjimu grįstose bendruomenėse, labdaros, pagalbos organizacijose ir kt. 

Žmonių tarpusavio ryšius įprastai stiprina bendri interesai, pomėgiai, siekiai, motyvai, tikslai. Žmonių tarpusavio ryšiai ir bendravimas grupėse leidžia sėkmingiau realizuoti bendras veiklas, pavyzdžiui, kultūrines, edukacines, poilsines. Mokslininkai pripažįsta, kad dėl žmonių tarpusavio ryšių ir bendravimo įvairiose grupėse (dar vadinamose socialiniais tinklais) gali būti prieinami įvairūs vertingi resursai – materialūs dalykai ar praktiškai atliekami veiksmai (pvz., atlyginimas už atliktą darbą, finansinė parama, pagalba atliekant darbus šeimos nariams, draugams ar senyvo amžiaus  žmonėms) arba nematerialūs bendravimo padariniai (pvz., reikalingos informacijos gavimas, dalinimasis požiūriais,  emociniais išgyvenimais ar bendromis vertybėmis, tikslo siekimas su bendraminčiais ir kt.).  Nematerialius socialinio kapitalo resursus sunkiau suvokti ir įsisąmoninti, ne visada pakankamai juos įvertiname, nors jais naudojamės, o jų poveikis, kaip rodo tyrimai, gali būti svarbus žmogaus gerovei, sveikatai, edukaciniams pasiekimams, taip pat ir visos visuomenės socialiniam, ekonominiam, švietimo, sveikatos ir gerovės vystymuisi. 

Ko reikia, kad socialinio kapitalo mechanizmas būtų gyvybingas ir produktyvus? 

Mokslinėje literatūroje socialinio kapitalo veikimo mechanizmas dažnai suprantamas kaip dėl socialiniame tinkle dalyvaujančių asmenų tarpusavio ryšių ir bendros veiklos susiformuojantis šalutinis produktas, t. y. pasireiškiančios naujos galimybės ir vertingi resursai. Kad žmonių tarpusavio bendravimas pradėtų veikti kaip socialinis kapitalas ir galėtų teikti vertingų socialinius resursų, turėtų bendravime pasireikšti ir būti gyvybingi esminiai socialinio kapitalo elementai: žmonių tarpusavio ryšiai, socialiniai tinklai, normos ir vertybės, pasitikėjimas ir abipusiškumas.

Everton Vila / Unsplash.com nuotrauka

Sąvokos – tarpusavio ryšių palaikymas ir bendravimas socialiniuose tinkluose nėra tapačios. Galima sakyti, kad atskirų asmeninių santykių ir tarpusavio ryšių visuma sudaro ir palaiko socialinį tinklą, o socialinis tinklas sukuria tam tikrą socialinę erdvę, padedančią vystyti ir stiprinti žmonių tarpusavio ryšius. 

Socialinėje aplinkoje nusistovėjusios normos, kaip elgesio taisyklės, modeliuoja žmonių bendravimą, pavyzdžiui, veikia bendravimo formų pasirinkimą (susitinkama tiesiogiai, skambinama telefonu, parašoma elektroninė žinutė ir kt.).  

Kai pavyksta žmogui ir jo socialinės aplinkos nariams suformuoti vertybes (pvz., tokias kaip solidarumas, altruizmas, teisingumas), nuteikiančias bendrauti, lengviau gali būti formuojami tarpusavio ryšiai ir socialiniai tinklai. 

Normos ir vertybės, grįstos pasitikėjimu ir abipusiškumu, padeda formuoti žmonių tarpusavio ryšius ir kurti bendravimo aplinką socialiniuose tinkluose. Pasitikėjimo vertybė yra svarbi tarpusavio ryšių kokybei ir reiškiasi kaip tikėjimas, jog kitų dalyvavimas tarpusavio ryšiuose ir bendroje veikloje bus tvarus ir geranoriškas, Pasitikėjimo jausmui formuotis svarbu, kad socialinio bendravimo aplinka užtikrintų saugumą, taip pat svarbu, kad pats žmogus suvoktų, jog jo ir kitų sąveikos yra nuoširdžios, sąžiningos, patikimos. Abipusiškumo principas susijęs su tikėjimu, kad žmonės, su kuriais palaikomi tarpusavio ryšiai, savo elgesyje laikysis grįžtamumo principo, t. y. vertins kitų žmonių pasitikėjimą ir gera darantį elgesį bei patys atitinkamai reaguos.  

Tarpasmeninių ryšių reikšmė žmogaus gerovei ir sveikatai

Mokslininkai teigia, kad bendravimas socialinėje aplinkoje veikia žmogaus gyvenimo gerovę dėl ryšių su kitais socialinio bendravimo partneriais kokybės. Kai bendravimas yra toks, kai žmogus jaučiasi priklausantis socialinei aplinkai, priimamas ir jai reikalingas, jis išgyvena pozityvius jausmus, signalizuojančius apie gerą tarpusavio ryšių kokybę. Priklausymo priimančiai ir vertinančiai socialinei aplinkai pojūtis yra susijęs su žmogaus didesniu polinkiu suprasti ir perimti tos aplinkos vertybes, lūkesčius bei pasireiškia siekimu būti tai aplinkai naudingas. Rinkdamasis socialinei aplinkai prasmingas veiklas, žmogus sustiprina tikėjimą, kad gali paveikti ir kontroliuoti aplinką. Todėl didėja žmogus įsipareigojimas aplinkai bei pasitikėjimas savo jėgomis bei galimybėmis. Kaip rodo tyrimų duomenys, dėl dalyvavimo socialiniuose tinkluose pozityvaus poveikio, žmonės gali išgyventi didesnį laimingumo lygį, patirti mažiau streso, pozityviau vertinti savo sveikatą. 

Toimetaja Tolkeburoo / Unsplash.com nuotrauka

Stiprėja socialinio tinklo narių psichinis atsparumas

Socialinį priėmimą ir palaikymą jaučiantis žmogus gali būti linkęs aktyviau naudotis socialinio kapitalo resursais, stiprinančiais jo psichinį atsparumą, t. y. gebėjimą sėkmingiau įveikti sudėtingas situacijas. Dėl palaikančių tarpusavio ryšių socialiniuose tinkluose, žmogui ne tik susidaro galimybė gauti didesnį socialinį palaikymą, bet ir stiprėja jo paties pasitikėjimas, atvirumas aplinkai ir siekimas pasinaudoti psichologiniais resursais, priimti emocinę paramą. Gaunami socialinio kapitalo resursai gali padėti žmogui lengviau įveikti sudėtingus, nepalankius gyvenimo įvykius, per trumpesnį laikotarpį atsigauti po išgyventų sunkių situacijų, persirgtų ligų.   

Socialinio kapitalo destruktyvi pusė 

Socialiniai tinklai ir asmeniniai ryšiai gali būti pasitelkti realizuojant ir destruktyvius tikslus. Socialinių tinklų sutelkimas ir naudojimas nusikalstamiems, savanaudiškiems tikslams gali daryti įvairaus pobūdžio neigiamą poveikį žmonėms ar žmonių grupėms, pvz., sukelti nesaugumo, nerimo ar atstūmimo jausmą, apriboti asmeninę laisvę, daryti spaudimą ir įpiršti nepageidaujamus įsipareigojimus ar netinkamas elgesio normas. Destruktyvus socialinio kapitalo poveikis gali pasireikšti neigiamais padariniais žmonių ar žmonių grupių gyvenimuose, pavyzdžiui, pastūmėti į nusikalstamą veiklą, sukelti visuomenės grupių nesutarimus, formuoti įvairias priklausomybes ir kt.  

Tarpasmeninių ryšių ir socialinių tinklų poveikio kokybę lemia tai, kaip šie socialiniai reiškiniai yra panaudojami. Žinojimas, kaip formuojasi ir funkcionuoja socialiniai tinklai ir gebėjimas numatyti galimus neigiamus socialinių tinklų padarinius, gali padėti socialinio tinklo dalyviams išvengti žalingo poveikio arba jį laiku pastebėti ir stabdyti.

Teksto autorė yra psichologė doc. dr. Aušra Griciūtė, dėstanti Lietuvos sveikatos mokslų universitete.