Matydamas ateinantį Jėzų, Jonas prabilo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę! Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau: Po manęs ateis vyras, anksčiau už mane buvęs, nes jis pirmesnis už mane. Aš jo nepažinojau, bet tam, kad jis būtų apreikštas Izraeliui, aš atėjau ir krikštijau vandeniu“.
    Ir Jonas paliudijo: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pleveno virš jo. Aš jo nepažinojau, bet tas, kuris mane pasiuntė krikštyti vandeniu, buvo pasakęs: 'Ant ko pamatysi nusileidžiančią ir plevenančią dvasią, tas ir bus, kuris krikštys Šventąja Dvasia'.
    Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus“.

Skaitiniai ABC (218)

Iz 49, 3. 5–6: Tave padarysiu šviesa pagonims, kad mano išganymas žemės pakraščius siektų

Ps 40, 2. 4ab. 7–8a. 8b–9. 10. P.: Viešpatie, aš ateinu įvykdyti tavo valios.

1 Kor 1, 1–3: Malonė ir ramybė jums nuo Dievo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus

lk.katalikai.lt


Komentaro autorius – kun. Vytautas Brilius

Jonas prabilo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!“ Tuo jis paskelbia, kad Jėzus – tai žadėtasis Mesijas, Dievo siųstasis išgelbėtojas. Avinėlis, naikinantis (pažodžiui – nusinešantis) pasaulio nuodėmes – tai nieko gero nežadantis ženklas pačiam Avinėliui. Tai Avinėlis, kurį žydai iškepė ir paskubomis suvalgė, kad būtų sveiki išvesti iš Egipto vergovės, o Jo krauju patepė savo namų duris. Avinėlis yra ir Atpirkimo ožys, virš kurio ištiesęs rankas aukščiausiasis kunigas sukraudavo visos tautos nuodėmes, kad po to tas bjaurusis avinas ar ožys būtų išvytas į dykumą ir nužudytas, kartu išnešdamas visų nuodėmes. Tarsi Jėzus, apkaltintas, išvestas ir nukryžiuotas už miesto.

Tais žodžiais Jonas Krikštytojas nurodo Jėzaus kelią Jo tautoje ir žmonių istorijoje. Apie Jėzų išpranašauta, kad per Jį Dievas bus pašlovintas Izraelyje ir visame pasaulyje, kas ir įvyko, per Jo auką paskelbus neišmatuojamą Dievo dosnumą ir meilę. Tačiau skelbimas vyksta einant visiško savęs išdalijimo, padovanojimo, kančios keliu.

Apaštalas Paulius, sveikindamas Korinto tikinčiuosius, juose mato Dievo paveikslą, Jo pasiuntinius, tuos, kurie toliau vykdo Jėzaus misiją. Tai paprasti, neturtingi žmonės, bet apaštalas primena jų kilnią pasiuntinybę apreikšti Dievo garbę, nors ir einant skaudžiu Kristaus keliu. Ir mes dvasia vienijamės su jais ir su visa Bažnyčia, suvokdami mūsų pašaukimo kilnumą ir iš jo kylantį įpareigojimą.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai