Eglės Laurinavičės nuotrauka

Tėvai galvoja, kad vaikas tiesiog tinginys, negabus, neprotingas. Aš dabar tuo netikiu – manau, kad visi ir gabūs, ir protingi, tik kiekvieno iššūkiai yra kitokie. Dažnai ir mokykla, pedagogai nežino daug dalykų apie neurologinę įvairovę, todėl iškart yra kabinamos tos etiketės.

EGLĖ LAURINAVIČĖ augina du berniukus – dešimties Rojų, kuris turi disleksijos sutrikimą, ir šešerių Leoną, kuris yra autistiškas vaikas. Eglė neslepia, kad, sužinojus tiek disleksijos, tiek autizmo diagnozes, prieš akis prabėgo visos tos akimirkos, kai pyko ant vieno ar kito sūnaus, nes nors ir matė, jautė, jog kažkas ne taip, kartais atrodė, kad jis tiesiog nesistengia, tingi. O paskui atsirado nauja dilema – kaip rasti balansą ir nei reikalauti iš vaiko per daug, nei nuleisti kartelę per žemai, kad jis turėtų galimybę mokytis savarankiškumo, nebijotų problemų ir stengtųsi ieškoti išeičių.

Kalbėjome, su kokiais iššūkiais tenka susidurti berniukams darželyje, mokykloje, ir kas galėtų palengvinti gyvenimą šeimoms, auginančioms specialių poreikių turinčius vaikus. Pirmiausia turbūt būtų nuostabu, jei neliktų šeimų, tokių kaip Eglės, kurios sužino apie diagnozę tiesiog iš popieriaus lapų, o ne iš specialisto, gydytojo lūpų. Ir kad atsirastų bent tas pusvalandis ar valanda, kuri būtų skirta pokalbiui su tėvais. „Kur kreiptis? Kas mums gali padėti? Kaip gyventi toliau? Kaip pasikeis mūsų gyvenimas?“ – tai tik keli klausimai iš visos tos lavinos, kuri užgriūna, kai sužinai, kad tavo vaikas serga. Kalbinau tris mamas, kurios augina neįgalius ar įvairių sutrikimų turinčius vaikus, ir visos jos pasakė tą patį – labai trūksta paramos tėvams.

Man šis pokalbis yra apie empatiją. Apie galimybę pamatyti, išgirsti ir pamėginti suprasti kitą. Kitokį nei aš. Ačiū Eglei, kad pasidalino savo šeimos istorija, ir VU radijo stočiai START FM už galimybę įrašyti šį pokalbį.

Eglės Laurinavičės nuotrauka

Eglės Laurinavičės nuotrauka

Eglės Laurinavičės nuotrauka

Eglės Laurinavičės nuotrauka