Jėzus užkopė ant kalno ir pasišaukė, kuriuos pats norėjo, ir jie atėjo pas jį. Ir jis paskyrė Dvylika, kad jie būtų kartu su juo ir kad galėtų siųsti juos skelbti žodžio ir jie turėtų galią išvarinėti demonus. Paskyrė Dvylika: Simoną, pavadinęs jį Petru; Zebediejaus sūnų Jokūbą ir Jokūbo brolį Joną (juos pavadino Boanergės, tai yra „griaustinio vaikai“); Andriejų, Pilypą, Baltramiejų, Matą, Tomą, Alfiejaus sūnų Jokūbą, Tadą, Simoną Kananietį ir Judą Iskarijotą, kuris jį ir išdavė.

Skaitiniai E2 (32)

1 Sam 24, 3–21: Aš rankos prieš jį nepakelsiu, nes jis – Viešpaties pateptasis

Ps 57, 2. 3–4. 6. 11. P.: Pasigailėk manęs, Dieve, pasigailėki!


Komentaro autorė – Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD

Pirmasis šios dienos Mišių skaitinys stebina ir sukrečia: Saulius įeina į olą, kurioje sėdi Dovydas su savo vyrais - kokia puiki proga atsikratyti Sauliumi, kuris trokšta Dovydo žūties! Galime savęs klausti, kaip aš pasielgčiau taip susiklosčius aplinkybėms? Dovydas buvo dievobaimingas teisus žmogus - prisiminkime jo kovą su Galijotu, jo pasitikėjimą Dievu ir stebinančią pergalę. Dabar žinodamas Sauliaus kėslus jis nepasinaudoja situacija, prisimindamas didį Sauliaus kilnumą - jis yra Dievo pateptas karalius.

Mus taipogi dažnai piktina kitų elgesys, tačiau mokykimės iš Dovydo gerbti kito asmens, sukurto pagal Dievo paveikslą, orumą. Kiekvienas krikščionis krikšto ženklu neša savyje Dievo artumą. Dera gerbti vieniems kitus, kaip kad Dovydas pasielgė su Sauliumi, Dievas brangina kiekvieną. Dovydas vogčiomis atpjovė Sauliaus skraistės skverną ir dėl to jam gėlė širdį, tačiau šis veiksmas vėliau pasitarnavo kaip Dovydo gerumo įrodymas. Meilė ir pagarba atveria vartus – Dovydas galėjo kalbėti Sauliui, paaiškinti. Įsimintinas karaliaus Sauliaus atsakymas: ,,Tegu Viešpats atlygina tau gerumu už tai, ką tu man šiandien padarei“.

Kasdieniame gyvenime nepalankiai klostantis aplinkybėms prašykime Dievą pagalbos, būkime atlaidūs ir gerbkime kito asmens orumą. Kaip dažnai žmonės nežino ką daro, nes nėra laisvi, juos užvaldžiusi baimė, pavydas ar pyktis ir pan., kaip kad nutiko karaliui Sauliui. Tuo tarpu Dovydas, nors ir užgautas Sauliaus elgesio, išsaugo pagarbą Dievo pateptajam. Krikštu kiekvienas tampa Dievo pateptuoju.

Evangelijoje Jėzus pasirenka Dvylika suteikdamas jiems galią išvarinėti piktąsias dvasias, gydyti ligonius ir skelbti gerąją naujieną. O gerosios naujienos žinia – Dievas pamilo mus ir mumis rūpinasi. Krikštu esame pašaukti skleisti šią žinią kitiems, liudydami gyvenimo pavyzdžiu, mylėdami ir atleisdami. Dėkokime Dievui už gyvenimo dovaną, už daugybę Jo teikiamų malonių. Lai Šventoji Dvasia padeda mums skleisti Jo meilės ir taikos karalystę atlaidumu kiekvienam, kuriuos sutinkame gyvenimo kelyje, ypač tiems, kurie šiame pasaulyje jaučiasi nenorimi ir nesuprasti.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai