Evgenios Levin nuotrauka

Vilniaus universiteto Teisės fakultete jau antrus metus organizuojami Teisės mokslo pietūs, kurių metu ir valgoma, ir profesiškai tobulėjama.

Teisės mokslo pietų idėją fakultete veikianti korporacija „Iustitia“ pasiskolino iš JAV universitetų, kur mokslininkams įprasta pietaujant kartu plėsti akiratį ir įgyti naujų žinių.

„Net jeigu studentą labiausiai masina nemokamas maistas, ateidamas į šiuos pietus jis dalyvauja bendruomenės kūrime ir stiprinime, kadangi susiburdami kaskart mokomės išsakyti savo nuomonę, diskutuoti, konkuruoti idėjomis“, – pasakoja Teisės mokslo pietų idėją Lietuvoje įgyvendinęs teisininkas, korporacijos „Iustitia“ narys Vytis Turonis.

Teisės mokslo pietūs universitete prigijo ir jau vasario 26 d. vyks septintasis toks renginys, o organizatorių planuose numatyta tolesnė plėtra – naujų rėmėjų ir įvairių formatų būsimiems susitikimams paieškos.

Mokslininko kelias

Paskutiniųjų Teisės mokslo pietų metu studentams pranešimą skaičiusi teisininkė dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė sakė, kad toks renginys jai yra tikra atgaiva, nes mokslininkai dažnai dirba pavieniui ir savo pasirinktame kelyje profesine prasme jaučiasi vieniši. Pasak jos, dažnai nutinka taip, kad parašius straipsnį nėra su kuo padiskutuoti, o ar kokį poveikį straipsnyje pristatomos idėjos turės platesnei auditorijai – irgi nežinia.

Teisės mokslo pietūs yra puikus būdas populiarinti teisės mokslą, nes pranešėjai gali pristatyti savo tyrimus, o studentai sužinoti šį tą naujo – ir kartu nelikti be pietų. Ypatingai man žavu tai, kad tyrimai pristatomi koncentruotai, aiškiai, o pietūs sukuria laisvumo, atsipalaidavimo pojūtį, formalumo atsisakymą“, – džiaugėsi D. Pūraitė-Andrikienė.

Mokslininkė sakė ir pati mėginanti universitete dėstyti taip, kad tarp studento ir dėstytojo nebūtų didelio atstumo, tačiau studentų veiduose vis tiek kartais tenka pamatyti pasimetimą ir baimę bendrauti. Todėl – apibendrina D. Pūraitė-Andrikienė – ir universitete, ir visoje teisininkų bendruomenėje norėtųsi daugiau bendruomeniškumo, draugiškumo.

Evgenios Levin nuotrauka

Bendruomenės ilgesys universitete

Tam pritardamas, V. Turonis pastebi, kad šiuolaikiniam žmogui dažnai visai nesinori savo laisvalaikio sieti su, pavadinkime, darbo vieta – ir tai visai natūralu. „Matyt, dėl didelio dabartinio gyvenimo tempo ir streso mums vis sunkiau įsivaizduoti, kad galėtume ilsėtis kartu savo asmeninio poilsio sąskaita. Žmonės paprasčiausia pavargsta nuo studijų, ir pailsėti nori kitokiomis sąlygomis. Visgi manau, kad šiandien studentai iki galo nesuvokia, kaip stipriai galėtų pasikeisti studijų kokybė ir nuotaika universitete, jeigu bendruomeniškumo būtų daugiau“, – mintimis dalinasi V. Turonis. Jo įsitikinimu, kad ir koks būtų žmogus, jam kaip ir bet kada anksčiau reikia kito žmogaus, nes žmogus sukurtas skleistis ir augti būtent bendruomenėje.

Todėl „mąstydami, kaip stiprinti akademinę bendruomenę, pirmiausia mes žiūrime į tiesą apie save – kokie iš tikrųjų esame. O tada mąstome – ką su ta tiesa galime padaryti, kaip parduoti tą gerą dalyką, kuris šimtmečiais žmonėms buvo labai svarbus, tai yra, bendruomenę“, – svarsto V. Turonis ir prideda, jog „save perpratus, galima pagudrauti ir įvairiausiais būdais save atsivilioti į bendruomenę – pradžiai, kad ir skania pica.“

Idėjų konkurencijos būtinumas

Kaip pažymi V. Turonis, nors po paskaitų dažnam studentui norisi bėgti namo, tačiau bendravimas paskaitoms pasibaigus yra labai svarbus sklandžiam studijų procesui užtikrinti ir pirmiausia yra skirtas tam, kad dėstytojai galėtų prasitarti, kas padarė įtaką jų mąstymui, kokie autoriai tą mąstymą formavo, dėl ko dvejoja, ką dar planuoja tirti.

„Apskritai, norisi daugiau kalbėjimo, diskusijos, mąstymo kartu kultūros – kad skirtingas idėjas atstovaujantys dėstytojai galėtų visiškai ramiai bendrauti ir taip rodyti studentams pavyzdį. Net jeigu turime visiškai priešingas nuomones ir aršiai diskutuojame, vis tiek galime išlikti akademiniais bičiuliais, kurie ne tik paspaus vienas kitam ranką, bet ir toliau leisis provokuojami – vis daugiau tokio požiūrio norisi mūsų bendruomenėje“, – dalinasi V. Turonis.

Todėl korporacija „Iustitia“ ir kviečia atviram susitikimui su kitu, nebijant pažiūrėti į realybę kito žmogaus akimis, prieš atmetant jo idėjas, prielaidas. Teisės mokslo krypties doktoranto V. Turonio nuomone, „universiteto dvasia tarytum reikalauja, kad būtume labai arti vienas kito – pažeidžiami ir klystantys, bet visuomet besilaikantys kartu ir nebijantys vienas kitam atvirai pasakyti – bičiuli, aš su tavimi nesutinku.“

Evgenios Levin nuotrauka

Renginio sėkmės receptas

Teisės mokslo pietūs rengiami taip, kad susirinkusiems studentams tai būtų ne dar viena paskaita, o veikiau laisvalaikis. Organizatorių teigimu, išskirtinę renginio atmosferą užtikrina keletas priemonių.

„Visų pirma, studentai raginami nebijoti bet kuriuo renginio metu išeiti. Gali būti, kad reikia eiti į paskaitas ar namo, ir kitu atveju žmogus net neateitų dėl dvidešimties minučių, bet mes drąsiname užeiti, kad ir kiek laiko turėtumėte“, – pasakoja V. Turonis. Jo teigimu, renginys išskirtinis dar ir tuo, kad į jį susirenkantys studentai gali laisvai ir lygiavertiškai bendrauti su pranešėjais – ne tik užduoti jiems klausimus, bet ir pademostruoti tam tikrą reiklumą pranešėjų atžvilgiu.

Būtent pranešėjams, pasak V. Turonio, tenka sunkiausias uždavinys studentus sudominti savo nagrinėjama tema: „Pranešimus skaityti kviečiame tuos, kurie savo straipsnius jau publikavo Teisės fakulteto leidžiamame teisės mokslo žurnale ir kurių publikacijas studentai bei korporacija „Iustitia“ išrinko kaip pačias aktualiausias. Tačiau atėję į Teisės mokslo pietus pranešėjai tarytum iš naujo turi sutelkti visas pastangas, kad palenktų studentus savo pusėn, nes pastarieji, ateityje taip pat tapę mokslininkais, arba toliau skleis pranešėjų idėjas, arba ne. Manau, kad mokslininkams labai pravartu iš anksto pratinti studentus prie savo idėjų ir su jais polemizuoti.“

Be jau minėtos pranešėjos dr. Dovilės Pūraitės-Andrikienės, Teisės mokslo pietuose savo mokslines idėjas pristatė ir kiti žinomi teisininkai: Konstitucinio Teismo pirmininkas profesorius Dainius Žalimas, kriminologas docentas Gintautas Sakalauskas, konstitucionalistas docentas Vaidotas Vaičaitis, Harvardo universiteto absolventas, advokatas Justinas Jarusevičius.

Išdrįsti valgyti kitam kalbant

„Šis renginys netelpa į jokius standartinio renginio rėmus, nes pirmiausia mes ateiname pietauti. Ir pranešėjas, kuris pristato savo mokslinį straipsnį, savo idėjas – jis tam tikra prasme savo pastangomis turi nusipelnyti atėjusiųjų dėmesio labiau nei picos gabaliukai lėkštėse. Iš pažiūros tai gali skambėti žiauriai, nes pagarba autoritetui pas mus tiesiogiai siejama su išoriniais ženklais – tyla, sutelktu įdėmiu žvilgsniu, romumu, bet reikia turėti omenyje, kad tai daugiausiai įpročio klausimas, nes, pavyzdžiui, Jeilio universitete JAV panašių pietų metu valgyti niekas nesikuklina“, – dalinasi mintimis Teisės mokslo pietų organizatorius V. Turonis. Tačiau jis nepamiršta pabrėžti, jog valgant nereikėtų pamiršti seno posakio: ne vien duona ir vandeniu žmogus gyvas. Taip ir šių pietų metu svarbu prisiminti, kad lygiomis dalimis sotinamasi ir maistu, ir mokslo naujienomis.

Evgenios Levin nuotrauka

Pakalbėkime apie svajones

O kas toliau? – klausiame pašnekovą. „Vietų į renginį dažnai nelieka jau per pirmąją parą, todėl tikimės šalia mus remiančios advokatų kontoros „Cobalt“ rasti ir daugiau rėmėjų, kuriems tai būtų puiki proga save pristatyti kaip patikimą ir pirmaujančią kompaniją, kurioje studentai ateityje gali rasti savo vietą“, – atsako V. Turonis.

Taip pat korporacijos „Iustitia“ atstovas sako norintis šiemet surengti Teisės mokslo pietų desertą, kurio metu rėmėjas pristatytų aktualiją iš savo teisinės praktikos, mat kiekvienas advokatas turi aktualių istorijų, kuriomis gali pasidalinti su studentais ir taip praturtinti jų studijas. Tokios istorijos studentams būtų lyg desertas.

Šiemet dar planuojama surengti ir finalinį Teisės mokslo pietų renginį, kurio metu studentai apdovanotų mokslininkus už geriausią metų mokslo darbą. Kaip sako pats idėjos sumanytojas V. Turonis, „tai turėtų būti labai iškilmingas uždaras vakaras su kviestiniais svečiais gražioje erdvėje. Jeigu mums pavyks – tai bus pirmasis toks renginys Lietuvos teisininkų bendruomenės istorijoje. Svarbiausia, norisi ir toliau burtis apie teisės tyrėjus, kad mokslininkai, kurie daro tokį sunkų ir svarbų darbą, neliktų kalbėtis su savimi.“