Jėzus ir jo mokiniai ateina į Betsaidą. Ten atveda pas Jėzų vieną neregį ir prašo jį palytėti. Jis paėmė neregį už rankos ir nusivedė už kaimo. Ten patepė seilėmis jo akis, uždėjo ant jo rankas ir paklausė: „Ar ką nors matai?“ Šis apsižvalgęs tarė: „Regiu žmones. Lyg kokius medžius matau juos vaikščiojančius“.
    Jėzus vėl palietė rankomis jo akis, ir jis visiškai praregėjo - tapo sveikas ir viską ryškiai matė.
    Jėzus išsiuntė jį namo, sakydamas: „Tik neužeik į kaimą“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt


Komentaro autorius – kun. Vladimiras Solovej

Keistai atrodo Jėzaus dviejų pakopų stebuklas. Betsaidos aklajam regėjimas sugrąžinamas palaipsniui. Jėzui reikia du kartus paliesti jo akis. Po pirmojo prisilietimo neregys mato žmones lyg vaikščiojančius medžius. Subtili Evangelijos pagal Morkų kalba veiksmažodį regėti vartoja skirtingais atspalviais. Po antrojo prisilietimo neregys mato ne vien tik ryškiai, bet ir į gylį.

Mes galime atsiversti dėl kokio nors ypatingo mūsų gyvenimo įvykio, tačiau dėl to nebūtinai viską iš karto giliai suvoksime. Atsivertimas yra ilga tikėjimo kelionė, kuri prasideda ir tęsiasi metai iš metų, viena malonė po kitos, kol galiausiai pradedame giliau suvokti Dievo slėpinį.

Mes visuomet esame kelyje. Todėl keista, kad kartais elgiamės taip, tarsi jau būtume pasiekę tikslą. Dėl to, kai patiriame savo ribotumą, puolame į neviltį.

Evangelijos ištraukos pabaigoje Jėzus liepia neregiui negrįžti į kaimą. Evangelijoje pagal Morkų žmonių minia, klanas dažnai sudaro rimtą kliūtį Jėzaus Žinios sklaidai. Žmonių, net ir šeimos narių nuomonė neretai tampa kliūtimi suvokti tikrovę. Todėl mums visiems yra reikalingas daugialypis Jėzaus prisilietimas.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai