Leidėjų nuotrauka

Šventasis Pranciškus – vienas iš Lietuvoje geriau žinomų ir lietuvių mėgstamų šventųjų. Galbūt lietuvius traukia jo meilė gamtai, vaizdžiai perteikiama pasakojimuose apie vien geru žodžiu sutramdytą vilką ir Pranciškaus paliktoje „Saulės giesmėje“. Galbūt, atrodo, peržengiantis visas, net ir sveiko proto ribas, dėmesys ligoniams ir skurstantiesiems. Tad į lietuvių kalbą išverstų knygų apie šį šventąjį galima rasti nemažai – ir žymieji „Šventojo Pranciškaus žiedeliai“, ir „Trijų draugų legenda“, ir G. K. Chestertono „Šventasis Pranciškus iš Asyžiaus“, ir graikų rašytojo N. Kazantzakio romanas „Dievo neturtėlis“, ir C. Carretto „Aš, Pranciškus“.

2020-ųjų Vilniaus knygų mugėje bus pristatytas dar vienas kūrinys: italės Marijos Sticco „Šventasis Pranciškus Asyžietis“ – nesenstantis, Italijoje per beveik šimtą metų daugiau nei 30 kartų išleistas darbas, išsiskiriantis dėmesiu istoriniams šaltiniams bei maloniai skaitomu, gyvybingu pasakojimu.

Knygos autorės Marijos Sticco gyvenimas buvo artimai susijęs su pranciškonišku dvasingumu – didelę įtaką jai padarė pranciškonas Agostino Gemelli OFM, kūrėja pati prisijungė prie pamaldžiųjų pasauliečių, Kristaus karališkumo misionierių. Be to, M. Sticco turėjo puikų humanitarinį išsilavinimą, daug metų dėstė italų kalbą ir literatūrą Milano Šventosios Širdies katalikiškame universitete. Be to, ji buvo produktyvi įvairaus žanro tekstų – tiek straipsnių, tiek prozos kūrinių – autorė. „Rašymas yra mano vienuolinė misija, – savo užrašuose sako ji. – Turiu rašyti, kaip namsargis šluoja ir virėjos plauna. (…) Dėkoti Dievui už šią dovaną, nes netinku niekam kitam.“

Pranciškus Asyžietis, freska. Cimabue, XIII a.

M. Sticco knyga „Šventasis Pranciškus Asyžietis“ buvo parašyta 700-ųjų šv. Pranciškaus mirties metinių proga – 1926 m. Joje siekiama Pranciškaus istoriją aktualiai papasakoti žmogui, kurį nuo šv. Pranciškaus gyvenimo laikotarpio ir realijų skiria ne vienas šimtmetis. Knygoje pristatomas istorinis ir kultūrinis kontekstas, problemos, su kuriomis susidūrė XIII a. pradžios krikščioniškoji Europa, ir kodėl būtent tuo metu jai buvo reikalingas šv. Pranciškus. Tuomet pradedama pasakoti šventojo gyvenimo istorija – lėtas jo asmenybės virsmas, pradžioje atsisakant užtikrinto gyvenimo savo tėvo namuose, jo rūpinimasis vargšais, dėl įvairių vidinių ir išorinių bėdų vargstančia Bažnyčia, noras keisti pasaulį keičiant save, radikaliai sekant Dievu, iki pat paslaptingo stigmų įvykio ir kūniškos mirties.

Knygą lietuviškai išleisti sumanęs pranciškonas kunigas Algirdas Malakauskis OFM pasakoja, kad įsidėmėjo šį Marios Sticco kūrinį dar besiruošdamas tapti dvasininku Italijoje prieš daugiau nei 20 metų. „Ten visi ją skaitydavo, – sako jis, – visi broliai pranciškonai italai rankose laikė Maria Sticco knygą, ji buvo viena iš populiariausių knygų apie Pranciškų.“ Anot pranciškono A. Malakauskio, šventasis Pranciškus jam svarbus dėl to, kad išdrįso peržengti komforto ribas, daugeliui trukdančias savo artimą įžvelgti skurstančiame, silpname ar atstumtame žmoguje. „Manau, kad popiežius Pranciškus šiandien seka šv. Pranciškumi“, – sako kun. A. Malakauskis ir pasakoja, kad būtent popiežius Pranciškus, pasirinkdamas šį vardą, akcentuoja pagarbą žmogaus asmeniui ir atsakomybę už kūriniją. Tai ir paskatino išleisti šią Marios Sticco knygą.

Kun. A. Malakauskis pasakoja, kad prie knygos išleidimo prisidėjo daug žmonių – vertėja Jogilė Teresa Ramonaitė, redaktorė sesuo klarisė Pranciška (Kristina Mačiulytė), taip pat rėmėjai, Vilniaus Bernardinų parapijiečiai Kristina ir Edvinas Malevskiai ir knygą išleidusi Katalikų pasaulio leidinių redakcija.

Wikipedia nuotrauka

Knygą redagavusi ir lietuviškam leidimui pratarmę parašiusi sesuo Pranciška teigia, kad, nors M. Sticco darbas panašus į kitas panašias apie šv. Pranciškų lietuviškai išleistas knygas pasakojimo būdu, originaliomis įžvalgomis ir šmaikščiomis pastabomis, ji išsiskiria gerokai išsamesniu istorinių šaltinių naudojimu – „Šventojo Pranciškaus žiedeliais“, „Trijų draugų legenda“, Tomo Celaniečio ir paties šv. Pranciškaus raštais. „Nors ir labai daug medžiagos, Sticco knyga nėra akademiškai sunki, gal net yra artimesnė grožiniam tekstui, nors romanu jos irgi nepavadinčiau“, – teigia redaktorė. Jos manymu, M. Sticco yra atidi šaltiniams, o juos perteikia gyvai, atkreipia dėmesį į netikėtas detales,.

Anot sesers Pranciškos, šv. Pranciškus M. Sticco knygoje pristatomas kaip radikalus sukrėtimas jo epochai, kurioje „ žmogus jau buvo pernelyg nuvargintas karų žiaurumo, dalis visuomenės skendėjo prabangoje, dalis skurdo, Dievo žodis nieko nebesakė, ar tiksliau – jo niekas nebeklausė. Todėl reikėjo ne kalbėti apie Dievą, bet gyventi Evangelija, tapti gyvu jos žodžiu.“

„Pranciškus visada yra Pranciškus. Bet niekas taip smagiai nekalbėjo apie Pranciškų“, – mintimis dalinasi knygą iš italų kalbos išvertusi Jogilė Teresa Ramonaitė. Ji teigia, kad nesinori šios knygos vertimo vadinti rimtu darbu – ją versti buvo labai smagu. Vertėjos nuomone, ši knyga puikiai tinka susipažinti su Pranciškumi, sužinoti, koks jis buvo ir kodėl jis toks svarbus. Ji galėtų būti įdomi ir tiems, kurie jau domėjosi šiuo šventuoju – nors M. Sticco nesiekia išrasti ko nors visai naujo (nes tai būtų ne šv. Pranciškaus istorija, o jos kūryba), tai, kaip ji pasakoja istoriją, įtraukia išraiškingu stiliumi, kurį vertėja siekė kuo geriau perteikti lietuviškai.

M. Sticco „Šventasis Pranciškus Asyžietis“ – autorės gimtojoje Italijoje išskirtinio populiarumo sulaukusi, per šimtmetį nepasenusi knyga apie daugelio išskirtinai mylimą ir mėgstamą šventąjį. Lietuviškai ši knyga pasirodo pirmą kartą. Tai galimybė skaitytojams tiek susipažinti, tiek iš naujo atrasti, tiek dar labiau pamilti šv. Pranciškų.

Marijos Sticco knygos „Šventasis Pranciškus Asyžietis“ pristatymas Vilniaus knygų mugėje vyks vasario 21 d. 18 val. 3.2 salėje.