Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
    „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: 'Akis už akį ir dantis už dantį.' O aš jums sakau: nesipriešink piktam [žmogui], bet jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kairįjį. Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo marškinius, atiduok jam ir apsiaustą. Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi. Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk.
    „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: 'Mylėk savo artimą' ir neapkęsk priešo.
    O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų.
    Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, ką gi užsitarnaujate? Argi taip nesielgia ir muitininkai? Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, ką gi ypatingo nuveikiate? Argi to nedaro ir pagonys?
    Taigi būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt


Komentaro autorius – kun. Vladimiras Solovej

Šį sekmadienį pirmą kartą Kalno pamoksle nuskamba žodis, apibendrinantis visą jo esmę. Tai žodis – „mylėkite“. Meilė be jokių išlygų apibūdinama kaip mūsų priešų meilė. Kai mes mylime tuos, kurie mus myli, savo brolius, savo tautą, draugus, – mes niekuo nesiskiriame nuo pagonių ir nekrikščionių. Tokia meilė yra paprasta ir natūrali, ji nėra būdinga tik krikščionims. Jėzui visai nereikia mūsų šito mokyti.

Krikščionis skiriasi nuo kitų žmonių tuo, kas yra nepaprasta, kas nėra savaime suprantama. Tai yra tas teisumas, kuris pranoksta Rašto aiškintojų ir fariziejų teisumą, viršija pagonių gyvenimo standartus.

Kokia yra to nepaprastumo, to, kas savaime nėra suprantama, esmė? Tai gyvenimas, aprašomas Kalno pamoksle, Jėzaus pasekėjų gyvenimas, šviesa, kuri apšviečia pasaulį, miestas, pastatytas ant kalno, visiško savęs atsižadėjimo, absoliučios meilės, absoliutaus skaistumo, teisingumo ir romumo kelias. Tai besąlygiška meilė mūsų priešams, nemylintiems ir nemylimiems, meilė mūsų religiniams, politiniams ir asmeniniams priešams. Tai meilė, kuri buvo išlieta ant Kristaus kryžiaus. Kryžius yra skiriamasis krikščioniškos religijos bruožas, jėga, įgalinanti krikščionį pranokti pasaulio lygmenį ir nugalėti.

Žmonės, kuriems tikra dangiškojo Tėvo meilė tampa tobula, yra tobuli. Tobuli yra tik Kalno pamokslo palaimintieji. (Plg. Dietrich Bonhoeffer, Mokinystės kaina, Vilnius, 2013, psl. 137, 143–145).


Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai