Bartolome Esteban Murillo paveikslas „Kristus – gerasis Ganytojas“ (1660 m.)

Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje apaštalinis nuncijus arkivyskupas Petaras Rajičius aukojo Mišias. Siūlome skaityti šv. Mišių metu skambėjusią homiliją. 

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Praėjo dvidešimt ketveri metai po to, kai būdamas Nunciatūros sekretoriumi pirmą kartą aplankiau šią bažnyčią. Vis dar gerai prisimenu, kaip atrodė ši bažnyčia po daugelio priverstinio uždarymo metų, apleista ir neprižiūrėta, kai ji buvo grąžinta vietinei arkivyskupijai ir kaip tėvai Pranciškonai pradėjo ją restauruoti.

Ačiū Dievui, kad ji buvo atnaujinta jos pirminei paskirčiai – kaip kilni garbinimo vieta, ir labai malonu man šiandien būti čia su Jumis ir švęsti šventąsias Mišias, kurias aukoju už šios parapijos reikalus, už tėvus pranciškonus bei visus tikinčiuosius, sudarančius tikėjimo šeimą.

Jau prasidėjo gavėnia, ir šį pirmąjį gavėnios sekmadienį Evangelijos skaitinys pasakoja apie Krikštą priėmusio Jėzaus, kaip Tėvo Sūnaus, išbandymą. Paskui Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad ten būtų velnio gundomas. Dvasia nuvedė Jį į dykumą, kur niekas neauga, vien tik smėlis ir dulkės, visą dieną virš galvos saulė, o žvaigždės naktį. Dykuma yra apleista ir rami vieta, net ideali, kad galėtum pabūti vienas su Tėvu tylioje maldoje. Pasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, jis buvo labai alkanas. Jėzus išnaudojo dykumos ramybę ir atsiskyrimą pasninkui ir maldai, kad save paruoštų laukiančiai tarnystei. Kita vertus, šėtonas pasinaudojo proga gundyti Jėzų dykumoje, kad jau nuo pradžių užkirstų kelią Jo misijai.

Svarbu atskirti išbandymą ir gundymą. Gundymas apima viliones į blogį, pagundą į nuodėmę ar klaidingo gyvenimo kelio pasirinkimą. Šėtonas yra tas, kuris suvilioja žmones žudyti, vogti, meluoti mokykloje, darbe ar santuokoje; piktnaudžiauti alkoholiu ir vartoti narkotikus nuodijant save ir kitus; pasiduoti arogancijai ir kūno aistroms. Evangelisto Mato vartojamas graikiškas žodis „gundymas“ – peirazein labiau verčiamas žodžiu „patikrinimas, testavimas“. Būti išbandomam ar testuojamam yra normalios žmogiškos patirties dalis. Studentų žinios testuojamos egzaminuose. Darbuotojai testuojami, kad būtų aišku, ar jie gali dirbti tam tikrus darbus. Egzistuoja vairavimo testai ir net grūdintas plienas yra testuojamas jo atsparumo spaudimui ir deformacijai patikrinti. Jėzaus patirtis dykumoje taip pat buvo stiprybės ir sugebėjimo atsispirti sunkumams išbandymas. Todėl gundymas suprantamas kaip testas, nereiškia mūsų vedimo į nuodėmę, bet įgalina mus įveikti ją. Tai nereiškia, kad mus padarys blogus ar nusilpnins mus, bet padarys gerus, stipresnius, tyresnius ir tobulesnius.

Arkivyskupas Petaras Rajičius. Avona.org nuotrauka

Pirmasis velnio gundymas, kuriuo testavo Jėzų  – dieviškosios Dievo Sūnaus galios naudojimas pakeičiant akmenis į duoną, taip pat būti politiniu ir socialiniu mesiju pamaitinant išalkusias minias. Jėzus atsako cituodamas Šventąjį Raštą: Parašyta: Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų. Viešpats Jėzus gerai žinojo, kad Dievo žodis bus maistas Jo gyvenimui, ir kurį paskui dalys alkstančiai žmonijai. Mes galime dažnai būti bandomi ieškoti lengvesnio gyvenimo kelio ir vien tik ieškoti materialios duonos, reikalingos mūsų pragyvenimui, galvodami, jog to pakaks. Tačiau, greit pasijaučiame tušti ir alkstame tikrosios duonos, kuri yra Viešpaties žodis ir Gyvenimo Duona, kurią duoda tik Dievas.

Antrasis velnio gundymas, kuriuo Jėzus gundomas dėl Dievo Sūnaus tapatybės. Jei tu Dievo Sūnus, pulk žemyn (nuo šventyklos). Šis bandymas buvo prašymas Dievui parodyti galią, sensacingą ženklą, taip, kad Jis parodytų save kitiems, ir jie Juo įtikėtų. Atmesdamas Dievo bandymą versti Dievą padėti, Jėzus pateikia tokį atsakymą: Negundyk Viešpaties, savo Dievo. Mūsų gyvenimo aplinkybės gali ir mus vesti į panašią pagundą reikalauti Dievo galios, tapatumo ženklų ar įrodymų. Jėzus niekada nepatenkina savanaudiškų ir sensacingų troškimų tų,  kurie siekia ženklų, bet visada atsakė tiems, kurie išreiškė paprastą tikėjimą ir pasitikėjo Juo.

Trečiuoju bandymu šėtonas rodo Jėzui įvairias pasaulio karalystes ir sako Jam: Visa tai aš tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane. Šėtonas čia aiškiai Jėzui meluoja imituodamas, jog pasaulio karalystės priklauso jam, kai iš tiesų viskas priklauso Dievui. Jėzus paprasčiausiai atsisako pagarbinti savo gundytoją ir išlieka ištikimas Dievo Sūnus sakydamas: Eik šalin, šėtone, juk yra parašyta: Viešpatį, savo Dievą tegarbink ir Jam vienam tetarnauk! Jėzus pasilieka ištikimas. Jis nesusvyravo savo ištikimybe misijai ir nebuvo sulaikytas nei nuo gyvenimo, nei nuo mirties, išpildydamas savo Tėvo valią. Kartais mes galime jausti, jog yra per sunku sekti Kristumi, kad Meilės įsakymai Dievui ir artimui yra per daug reikalaujantys ir dėl to yra daug patogiau pasiduoti lengvesniam gyvenimo keliui, diktuojamam visuomenės ir žmogiškos patirties. Tai yra mūsų tikėjimo Kristumi testas, kurį išlaikome savo troškimu, savo gyvenimu Jam vienam.

Gavėnios pradžioje Jėzaus pavyzdys yra pamoka, kaip atsispirti blogiui ir tarnauti Tėvui. Tai geras pavyzdys, kad tie, kurie nori tarnauti Dievui, bus išbandomi ir testuojami savo gyvenimuose. Jie taip pat yra apdovanoti Dvasia, gaivinama Dievo Žodžiu ir įgalinančia tarnauti Jam. Jėzus kviečia mus į šventumą, kai velnias vilioja į nuodėmę. Jėzus siūlo mums laisvę, o velnias siūlo vergystę. Jėzus pažada taiką ir džiaugsmą su Juo ir amžiną palaimą danguje, o velnias suteikia tik melą, chaosą, liūdesį ir pragaištį šiame gyvenime. Kaip Tėvo sūnūs ir dukterys turėtume visada būti pasirengę melstis ir pasninkauti, kad galėtume atsispirti velniui ir pagundoms į nuodėmę, kad būtume geriau pasiruošę tarnauti Viešpačiui ir rasti taiką, džiaugsmą būnant vienybėje su Juo. Amen.