Anuomet Jėzus kreipėsi į minią ir į savo mokinius:
    „Į Mozės krasę atsisėdo Rašto aškintojai ir fariziejai. Todėl visa, ką jie liepia,darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro. Jie riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti.
    Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų spurgus. Jie mėgsta pirmąsias vietas pokyliuose bei pirmąsias kėdes sinagogose, mėgsta sveikinimus turgaus aikštėse ir trokšta, kad žmonės vadintų juos 'rabi'.
    O jūs nesivadinkite 'rabi', nes turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai. Ir nė vieno savo tarpe nevadinkite tėvu, nes turite vienintelį Tėvą danguje. Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes jūsų vienintelis Mokytojas yra Kristus.
    Kas iš jūsų didesnis, tebūnie jums tarnas. Nes kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt


Komentaro autorius – kun. Robertas Urbonavičius

Jėzaus aštri kritika to meto religiniams lyderiams, dažniausiai pusiau juokais, pusiau rimtai pritaikoma dabarties „dvasiniam elitui“: vyskupams, kunigams, vienuoliams. Juk nereikia toli ieškoti tokių, kurie ir dabar viena šneka, o kita daro, kurie iš kitų reikalauja šventumo aukštumų, o patys mielai voliojasi nuodėmės purve.

O kaip dažnai mūsų susibūrimuose, pokalbiams pasisukus apie Bažnyčios hierarchiją, pasipila nuoskaudų, nusivylimų ir neteisintų lūkesčių akmenys į ganytojų daržus.

Tačiau ar Jėzus, kalbėdamas šiuos žodžius, buvo vienas iš mūsų, besipiktinančiųjų? Ir taip, ir ne. Išganytojas buvo realistas, regintis žmogaus širdies nepastovumą ir silpnumą. Jis nepaliko receptų knygos kaip pasidaryti šventam (kai kas to labai norėtų), – ne, Jis atėjo mūsų išganyti, nes žinojo, kad to savo jėgomis padaryti neįstengsime. Nesiglausdami prie Jo, neklausydami ir nepaklusdami, mes galime tik save pražudyti ir, deja, kartais tai sėkmingai darome.

Šioje žemėje nėra ir nebus šventųjų kastos, kuri būtų apsaugota nuo nuodėmių užkrato ir kovos su jomis. Pastarųjų dienų skandalai Bažnyčioje ir nekanonizuotų šventųjų nuopuolis mums parodė, kad tai yra tiesa: visi esame mokiniai, visiems reikia Išganytojo Kristaus, visi turime šaukti vienintelio Tėvo.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai