Prieš išvykdamas į Jeruzalę, Jėzus pasiėmė skyrium dvylika mokinių ir kelyje kalbėjo jiems: „Štai mes keliaujame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus atiduotas į aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų rankas. Jie pasmerks jį mirti, atiduos pagonims tyčiotis, nuplakti ir nukryžiuoti, bet trečią dieną jis prisikels iš numirusių“.
    Tuomet prie Jėzaus prisiartino Zebediejaus sūnų motina kartu su savo sūnumis ir, pripuolusi prie jo kojų, norėjo kažko paprašyti.
    Jėzus paklausė ją: „Ko nori?“
    Toji atsakė?: „Sakyk, kad šiuodu mano sūnūs tavo karalystėje sėdėtų vienas tavo dešinėje, o kitas kairėje“.
    Jėzus atsakė: „Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu?“
    Jie atsakė:“Galime“.
    Tuomet jis tarė: „Mano taurę, tiesa, jūs gersite, bet sėdėti mano dešinėje ar kairėje – ne mano reikalas jums duoti; tai bus tiems, kuriems mano Tėvo paskirta“.
    Tai išgirdę, kiti dešimt mokinių supyko ant tų brolių. O Jėzus, pasivadinęs juos pas save, tarė: „Jūs žinote, kad pagonių valdovai pavergia tautas ir didikai joms viešpatauja. Jūsų tarpe neturi taip būti. Jei kas iš jūsų nori būti didesnis, tebūnie jūsų tarnas, ir kas panorės būti pirmas, tebūnie jūsų vergas.
    Žmogaus Sūnus irgi atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkimo už daugelį“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt


Komentaro autorius – kun. Robertas Urbonavičius

Nuo seniausių laikų gavėnios metas Bažnyčioje yra skirtas pažinti save Dievo akivaizdoje. Kol gyvename apsupti pasaulio reikalų, pataikaudami sau, atrodo, kad esame labai geri ir beveik šventi. Tačiau jei pamėginame sustoti, atsitraukti ir nutilti, jei bandome karaliukui, gyvenančiam mumyse, pasakyti ne, iškart pamatome kitą savo pusę.

Štai ir mokiniai, išgirdę, kad jų Mokytojas kentėsiąs, jie suskuba užsitikrinti šiltas vieteles Jo karalystėje – juk paskui gali būti per vėlu. Į tai Viešpats tik atsiliepia: „Nežinote, ko prašote.“

Visada mes aklai trokšime įvertinimo, galios, garbės. Tas, kuris sugeba pažaboti šią jėgą ir paversti ją tarnavimu ir nuolankumu, tas tikrai laimi kovą ir paveldi Dangaus karalystę.

Laimi tas, kuris stoja į kovą, o ne tas, kuris jaučiasi laimingas prie Egipto mėsos katilų.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai