Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą nuo gimimo dienos.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------    [ Jo mokiniai paklausė: „Rabi, kas nusidėjo,– jis pats ar jo tėvai,– kad gimė neregys?“
    Jėzus atsakė: „Nei jis nusidėjo, nei jo tėvai, bet jame turi apsireikšti Dievo darbai. Man reikia dirbti darbus to, kuris mane siuntė, kolei diena. Ateina naktis, kada niekas negali darbuotis. Kol esu pasaulyje, aš – pasaulio šviesa!“ ]
    Tai taręs,
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Jėzus spjovė žemėn, padarė purvo iš seilių, patepė juo neregio akis ir tarė jam: „Eik ir nusiplauk Siloamo tvenkinyje“. (Išvertus „Siloamas“ reiškia: „Pasiuntinys“.) Tasai nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis.
    Kaimynai ir kiti žmonės, kurie matydavo jį elgetaujantį, klausė: „Ar čia ne tas, kuris sėdėdavo elgetaudamas?“ Vieni sakė:     „Tai jis“. Kiti: „Visai ne, tik į jį panašus“. O jis atsakė: „Taip, tai aš“.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------    [ Tada jie klausė jį: „O kaipgi atsivėrė tau akys?“
    Jis išsipasakojo: „Žmogus, vardu Jėzus, padarė purvo, patepė juo man akis ir pasakė: 'Eik į Siloamą nusiprausti'. Aš nuėjau, nusiprausiau ir praregėjau“. Jie vėl klausė: „Kur jisai?“ Šis atsakė: „Nežinau“. ]
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------     Tuomet jie nusiveda buvusį neregį pas fariziejus. O toji diena, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė akis, buvo šeštadienis. Fariziejai ėmė jį iš naujo kamantinėti, kaip jis praregėjęs. Jis paaiškino: „Jis patepė man akis purvu, aš nusiprausiau ir dabar regiu“.
    Kai kurie fariziejai kalbėjo: „Tas žmogus ne iš Dievo, nes nesilaiko šeštadienio“. O kiti sakė priešingai: „Kaip galėtų nusidėjėlis daryti tokius stebuklus?!“ Ir jų nuomonės nesutarė: „Tuomet jie ir vėl klausia buvusį neregį: „O ką tu manai apie vyrą, atvėrusį tau akis?“ Šis atsakė: „Jis pranašas“.
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------    [ Žydai nenorėjo tikėti, kad jis tikrai buvęs aklas ir praregėjęs. Jie liepė pašaukti praregėjusiojo gimdytojus ir ėmė juos tardyti: „Ar šitas jūsų sūnus, kurį sakote gimus aklą? Tai kaip jis dabar regi?“ Jo tėvai atsakė: „Mes žinome, kad jis mūsų sūnus ir kad jis yra gimęs aklas. O kokiu būdu jis praregėjo, mes nežinome, nei kas jam atvėrė akis, nežinome. Klauskite jį patį, jis suaugęs ir pats tegu kalba už save“. Tėvai šitaip pasakė, bijodami žydų. Mat žydai buvo nutarę, jog kas tik išpažintų Jėzų esant Mesiją, turėtų būti išvarytas iš sinagogos. Todėl jo tėvai pasakė: „Jis suaugęs, klauskite jį patį“.
    Tada jie antrą kartą pasišaukė buvusį neregį ir pasakė: „Šlovink Dievą! Mes žinome, kad tas žmogus nusidėjėlis“. Jis atsiliepė: „Ar jis nusidėjėlis, aš nežinau. Viena žinau: buvau aklas, o dabar regiu“. Jie vėl klausė: „Ką jis tau darė? Kokiu būdu jis tau atvėrė akis?“ Šis atsakė: „Aš jau sakiau, tik jūs neklausote. Ką dar norite išgirsti? Gal ir jūs norite tapti jo mokiniais?“
    Tada jie išplūdo jį, sakydami: „Tai tu esi jo mokinys, o mes – Mozės mokiniai. Mes žinome, kad Mozei yra kalbėjęs Dievas, o iš kur šitas, mes nežinome“.
    Žmogus jiems atsakė: „Tai tikrai nuostabu, kad jūs nežinote, iš kur jis. O juk jis man atvėrė akis! Žinome, kad Dievas neišklauso nusidėjėlių. Jis išklauso tik savo garbintojus, kurie vykdo jo valią. Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis! Jei šitas nebūtų iš Dievo, jis nebūtų galėjęs nieko panašaus padaryti“. ]
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------     Jie užriko ant jo: „Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar nori mus mokyti?!“ Ir išvarė jį lauk.
    Jėzus sužinojo, kad jie buvo išvarę jį lauk, ir susitikęs paklausė jį: „Ar tiki Žmogaus Sūnų?“ Šis atsakė: „O kas jis, Viešpatie, kad jį tikėčiau?“ Jėzus tarė: „Tu jau esi jį matęs, ir dabar jis su tavimi kalba“. Žmogus sušuko: „Tikiu, Viešpatie!“, ir parpuolęs pagarbino jį.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------    [ O Jėzus prabilo: „Aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo,– kad neregiai praregėtų, o regintieji apaktų“. Prie jo esantys fariziejai, tai išgirdę, paklausė: „Tai gal ir mes akli?“ Jėzus atsakė: „Jei būtumėte akli, neturėtumėte nuodėmės, bet štai jūs sakote: 'Mes neakli! – Taigi jūs kalti“. ]

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt


Komentaro autorė – ses. Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF

Šiandien Evangelijoje susiduriame su labai įspūdingu įvykiu – Jėzus atveria aklo gimusio žmogaus akis. Šis veiksmas sukelia ne tik nuostabą ir džiaugsmą, bet ir bandymus paaiškinti įvykį, taip pat priešpriešą ir atmetimą. Paradoksas – kartais esame taip apsipratę su savo ar kitų situacijomis, negaliomis, sunkumais, jie taip „įsišaknija“ mūsų gyvenimuose, kad sunku net įsivaizduoti, jog kažkas gali keistis. Todėl kaitos akivaizdoje kartais esame linkę visais būdais jai priešintis, ją neigti – nors atrodo, kad turėtume pritarti ir džiaugtis (kaip aprašyto išgydymo atveju).

Jėzus atveria akis – mums priimtinas, įprastas situacijas parodo Dievo šviesoje. Gali būti labai sunku tą pokytį priimti – sunku pripažinti, kad klystu, kad klaidingos mano nuostatos, neteisingi pasirinkimai, kad turiu keistis. Jėzus atveria ne kad pasmerktų, parodytų netobulumą, bet kad suteiktų naują galimybę. Jėzus sako, kad aklumas, netobulumas, ydos, klaidos tampa galimybe Dievo veikimui – taip mūsų gyvenime gali apsireikšti Dievo darbai.

Kartais daug patogiau matyti „siaurai“, gyventi vadovaujantis tokiomis nuostatomis, nesikeisti – didelis iššūkis yra leisti šiandien manyje apsireikšti Dievo darbams. Ne rytoj, ne po metų, kai pasiruošiu, kai „užaugsiu“ – bet šiandien. Kartais norisi „pasiruošti“ Dievo veikimui – gerai viską atlikti, „teisingai“ priimti, gal ir nusipelnyti. Tuo tarpu dovanojamas naujas žvilgsnis ir Dievo darbų apsireiškimas provokuoja keistis dabar, reaguoti ir veikti dabar, dalintis gyvenimu šiandien su šalia esančiais.

Kaip šiandien manyje apsireiškia Dievo darbai?

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai