Kryžiaus kelias. Šv. Bonifacijaus bažnyčia (Leuvardenas, Olandija). RomkeHoekstra nuotr.

Wikipedia.org nuotrauka

FABIO CARDI – Lietuvoje ne kartą lankęsis italų kunigas, Pašvęstojo gyvenimo teologijos instituto „Claretianum“ (Roma) profesorius ir Marijos Nekaltojo Prasidėjimo misionierių studijų centro vadovas. Knygų ir daugybės publiakcijų autorius. Šie mąstymai publikuojami autoriaus tinklaraštyjeVertė Saulena Žiugždaitė.

Žemė yra humus. Norėdami ką nors pažeminti, paprastai verčiame jį šliaužioti žeme, maitintis žemės dulkėmis...

Štai Jėzus ant žemės, pažemintas.

Jį pažemino nuplakdami, vainikuodami erškėčiais, išsekindami, sugniuždydami.

Tačiau visa tai jis pasirinko pats, iš meilės mums: „Jis, turėdamas Dievo prigimtį, (...) nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“ (Fil 2, 6–8).

Po naktinės pamainos slaugant užsikrėtusiuosius ir dėl didžiulio nuovargio ant stalo miegui sukniubusios medicinos seselės nuotrauka yra Jėzaus, suklupusio ant žemės pakeliui į Kalvarijos kalną, ikona.

Kiek puikybės, kiek išdidumo sklidinas mūsų įsitikinimas, jog esame pranašesni už kitus, užtikrinti savimi, emancipuoti net nuo Dievo, be kurio puikiausiai galime apsieiti, net ir tada, kai Juo tikime. Žinome, kad Jis yra, tačiau mūsų gyvenimui Jo nereikia, mes - savaime pakankami.

Jėzaus kritimas – tai kvietimas mums nusižeminti, stotis šalia tų, kurie yra sutrypti, ignoruojami, pažeminti, – kaip jis pasielgė su mumis.